Adelės ir Pauliaus Galaunių namai-muziejus
Dailės istorikas, muziejininkystės Lietuvoje pradininkas Paulius Galaunė (1890–1988) su žmona operos soliste Adele Nezabitauskaite-Galauniene (1895–1962) 1932 m. Vydūno alėjos pradžioje pasistatė trijų aukštų namą. Modernaus pastato projektą parengė architektas Arnas Funkas (1898–1957). Namas sumūrytas iš to meto naujovės – silikatinių plytų ir vėliau aptinkuotas. Gelžbetoninės perdangos leido pritaikyti tokius modernizmo architektūros sprendimus kaip kampiniai langai ir ištisinis laiptinių įstiklinimas. Visuose aukštuose suplanuota koridorinė sistema po 6 kambarius.
Tarpukariu dideliuose gyvenamuosiuose namuose dalis kambarių buvo nuomojami. Galaunės taip pat nuomojo antrą aukštą Nepriklausomybės akto signataro Kazio Bizausko(1892–1941) šeimai, trečiame aukšte gyveno elektrotechnikos inžinierius Aleksandras Putrimas (1886–1945). Pokariu nacionalizavus namą, šeimininkai liko gyventi, tačiau kartu įkurdintos kitos šeimos, įvairios organizacijos, vienu metu veikė net studentų bendrabutis. Antrosios P. Galaunės žmonos, muziejininkės Kazimieros Kairiūkštytės-Galaunienės (1924–2016) ir dukros Dalios Adelės Augunas (g. 1923) iniciatyva, 1996 m. namo pirmame aukšte atidarytas Adelės ir Pauliaus Galaunių namai-muziejus (Vydūno al. 2), šiandien priklausantis Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. (1)
Čia galime išvysti Galaunės darbo kabinetą su retų ir vertingų knygų kolekcija (jai skirta speciali erdvė kabineto įgilinime). Kambaryje taip pat saugomi autentiški baldai, tarp kurių – paties P. Galaunės suprojektuota knygų spinta, dekoruota tautišku eglutės ornamentu.
Įspūdingą sodriai mėlyną svetainę puošia fortepijonas, masyvus veidrodis su drožinėtu rėmu, tarpukario baldai ir tuo metu itin mėgtas augalas – didžiulė monstera. Įdomu, jog šiame kambaryje A. Galaunienė muzikavo ir priimdavo mokinius, todėl dėl geresnės akustikos grindys šiek tiek įgilintos.
Modernistas architektas Arnas Funkas interjerų naujoves pritaikė ir Galaunių namuose. Tarp jų – įstiklintos priešais esančių salono ir valgomojo durys, susilankstančios tarsi armonikėlė. Toks funkcionalus sprendimas daro koridorių šviesesnį, sutaupo vietos bei leidžia sujungti erdves.
Muziejuje eksponuojami Jono Prapuolenio (1900–1980) sukurti baldai, pavyzdžiui, elegantiškas kavos stalelis. Jo įstiklintas stalviršis kartu yra ir vitrina, po kuria sudėti vertingi šeimos porcelianiniai indai. Žalia stalviršio gelumbė kontrastuoja su gelsva baldo mediena. Šio stalelio dizainas panašus į prabangių prancūziškų XX a. 2–3 deš. art deco baldų stilių.
Išnašos
(1) A. ir P. Galaunių namai-muziejus, https://ciurlionis.lt/veiklos/padaliniai/galauniu-namai-muziejus/