Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Maironio lietuvių literatūros muziejus
„Įeinant į Maironio butą, kur reikėjo lipti laiptais, stovėjo angelas. Kambariai buvo: miegamasis, stalava, svečių, rašomasis, mažas kambariukas, kur svečiai miegodavo, kur knygos buvo sudėtos. Buvo didelis kambarys, kur svečiai susirinkdavo. Didelis stalas per visą kambarį ant ožiukų.“ (1)
Ona Giedraitytė-Gžegužauskienė
Poetas, tautos atgimimo dainius Maironis (tikroji pavardė Jonas Mačiulis, 1862–1932) buvo išskirtinė asmenybė ir gyveno išskirtiniuose namuose. 1909 m. iš Sankt Peterburgo grįžęs į Kauną, Maironis įsigijo buvusio Kauno teismo seniūno S. Siručio XVIII a. viduryje pastatytus barokinius rūmus (dab. Rotušės a. 13). Prastos būklės pastatas buvo rekonstruotas, nugriauti menkaverčiai kiemo statiniai, pasodintas sodas. Rotušės aikštės kampe stovinčius pailgo tūrio, dviaukščius rūmus puošia portikas su kolonomis ir balkonu. Virš jo iškilęs dvitarpsnis frontonas su voliutomis, vazomis, piliastrais. Šiandien pastatas yra retas miestiečio gyvenamojo namo pavyzdys.
Maironis buvo įsikūręs 8-ių kambarių bute, antrame aukšte. Kartu gyveno sesuo Marcelė Mačiulytė (m. 1958) bei Kaune mokęsi sesers Kotrynos vaikai. Dideliame name butus nuomojo visuomenės veikėjai, kurį laiką gyveno prezidentas Antanas Smetona (1874–1944) su šeima. Po Maironio mirties, 1936 m. jo namuose įsteigtas memorialinis muziejus. Ne kartą keitęs pavadinimą, šiandien Maironio lietuvių literatūros muziejus kviečia į restauruotus poeto namus. (2)
Maironio memorialiniame bute susipina rokokas, XX a. pr. modernas bei tautinis stiliai, tad kiekvienas kambarys – vis kitoks. Mažoji svetainė atspindi rūmų gyvavimo pradžią – baroko laikotarpį. Išlikusi vėlyvojo baroko, arba rokoko, stiliaus banguota niša, rokailių lipdiniai, prie kurių priderinti neobarokiniai baldai, masyvus veidrodis. Darbo kambarį puošia žaismingas, geometrinis sienų dekoras, kontrastuojantis su masyviais mediniais baldais ir iškilmingu O. Mioduševskio 1904 m. nutapytu Maironio portretu.
Įspūdinga didžioji svetainė, kurią 1910 m. dekoravo dailininkas, archeologas, kraštotyrininkas Tadas Daugirdas (1852–1919). Apie išskirtinę sienų tapybą rašė to meto spauda: „Kaune p. T. Daugirdas dailiai lietuvių žmonių raštais išgražino kun. Maciulevičiaus namuose valgomąjį kambarį. Tai turbūt bus pirmutinis dar lietuvių stiliaus pritaikymas kambarių pagražinime“. (3) Lietuvių liaudies tekstilės raštais išmargintos sienos ir moderno stiliaus lubų ornamentika kuria išskirtinio interjero įspūdį.
Išnašos
(1) Ona Giedraitytė-Gžegužauskienė, Maironis, „Literatūra ir kalba“, vyr. red. J. Lankutis, Vilnius : Vaga, [T.] 21, 1990, p. 533.
(2) Maironio lietuvių literatūros muziejus, https://maironiomuziejus.lt/maironio-lietuviu-literaturos-muziejus/
(3) Žinios, „Lietuvos žinios“, 1910.04.14, p. 3.
