Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Juozo Zikaro namai-muziejus
Skulptūros „Laisvė“, lito monetos ir daugelio kitų reikšmingų kūrinių autorius, žymus Lietuvos skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944) su žmona, visuomenininke Anele (1888–1963) 1932 m. gavo sklypą namo statybai šalia Meno mokyklos, Pelėdų kalno šlaite. Per metus pasistatė medinuką pagal statybos techniko Jono Dubausko projektą. Statybos buvo neeilinės, pastatą reikėjo pritaikyti prie šlaito reljefo. Nuspręsta iš kiemo pusės suprojektuoti du aukštus, o iš gatvės – vieną. Pusrūsyje įrengta skalbykla ir menininko dirbtuvės. Iškilusio namo čerpinis stogas, langinės, skirtingų raštų fasadų apkalai – kuria provincijos dvarelio įspūdį. Nuo 2001 m. name (J. Zikaro g. 3) veikia memorialinis muziejus (Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinys). Gyvenamosiose patalpose įrengta memorialinė ekspozicija, menininko dirbtuvėse eksponuojami jo kūrinių eskizai, gipsiniai modeliai ir kiti eksponatai. (1)
Šeimininkai garsėjo labdaringumu, svetingumu, tad nauji baldai ar kiti madingi interjero akcentai nebuvo prioritetas. Nemažai daiktų į naujuosius namus atkeliavo iš ankstesniųjų, pavyzdžiui, odinė sofa su kutais, ant kurios sėdėjo lietuvių tautinio judėjimo veikėjas Jonas Basanavičius (1851–1927). Šeimos išsaugotas originalus Ernst Kaps firmos pianinas, pagamintas apie 1900 m., senas gramofonas, moderno stiliaus raižiniais puoštas bufetas.
Visgi naujajame name netrūko ir tarpukario naujovių – buvo įvesta elektra, miesto vandentiekis (išliko vonia ir dvi kriauklės), telefono ryšys.
Tikra muziejinė retenybė – svetainėje ir A. Zikarienės kambaryje išlikęs autentiškas linoleumas, kuris dėl savo praktiškumo XX a. 1-oje pusėje buvo labai mėgstamas Vakarų Europoje. Geometrinių ir augalinių ornamentų dekoras, ryškūs raudoni atspalviai rodo, kad tai – art deco pavyzdys. Kol kas tai vienintelis žinomas išlikęs šio stiliaus tarpukario laikotarpio linoleumas Lietuvoje.
Dar vienas modernizmo akcentas – didžioji dalis kambarių durų, įsistumiančių į sieną. Šis tarpukariu pamėgtas funkcionalus sprendimas nedidelėse erdvėse buvo itin patogus.
Šeimininkų praktiškumą rodo ir kitas pavyzdys: šeimoje augo trys sūnūs, kuriuos reikėjo įkurdinti viename kambaryje. Tad J. Zikaras įsigijo tris Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kareivių naudotas metalines lovas, kurios sulankstytos virsdavo darbo stalais.
Įdomus ir retas baldas eksponuojamas skulptoriaus kambaryje – tai paties skulptoriaus iš vytelių nupinta kėdė ir etažerė.
Iš patalpos galima išeiti į terasą, iš kurios atsiveria nuostabi Kauno panorama.
Išnašos
(1) J. Zikaro namai-muziejus, https://ciurlionis.lt/veiklos/padaliniai/j-zikaro-namai-muziejus/
