Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Juozo Tumo Vaižganto butas-muziejus
„Nekilnojamo turto man nėr, o kilnojamasis susidaro iš bibliotekos (apie 2000 tomų), nebrangių, bet rinktinių paveikslų galerijos, nebrangių baldų ir visai menkos garderobos, kur vertingi tėra kailiniai. Visa tai tuo tarpu telpa keturiuose kambariuose Aleksoto g. 6–4.“ (1)
Iš Vaižganto testamento
Kunigas, rašytojas, dėstytojas Juozas Tumas-Vaižgantas (1869–1933), į Kauną atsikraustęs 1920 m., apsigyveno senamiestyje, šalia Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčios (buvo jos rektorius). 1901 m. pastatytame name nuomojo 4-ių kambarių butą, kuriame gyveno beveik iki pat mirties. Vaižgantas savo testamente išreiškė valią pastatyti jo vardo namus studentams, ten būtų laikomi jo daiktai ir eksponuojami raštai bei leidiniai. Vis dėlto šie namai nebuvo pastatyti, tačiau asmeniniai daiktai išsaugoti. 1997 m., remiantis autentiškomis nuotraukomis, įkurtas J. Tumo-Vaižganto muziejus Aleksoto g. 10. Šiandien memorialinis butas yra Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys. (2)
Memorialinis muziejus ne tik puoselėja Vaižganto atminimą, bet ir reprezentuoja XX a. pr. gyvenamąjį interjerą. Bute saugoma šiam laikotarpiui būdingas moderno stiliaus minkštų baldų komplektas, šviestuvai su šilkiniais gaubtais, papuošti raukiniais ir kutais, istorizmo stiliaus bufetas, puošnios kėdės, spintos ir knygų lentynos, kuriose šeimininkas laikė įspūdingą biblioteką. Šiuo metu didžioji jos dalis priklauso Kauno technologijos universiteto bibliotekai, o muziejuje eksponuojami vertingi, Vaižgantui dovanoti paveikslai, kiti asmeniniai daiktai, tarp jų ir kanarėlių narvelis, liudijantis kanauninko meilę gamtai.
Vytauto Didžiojo bažnyčia neturėjo zakristijos, todėl visi reikalai buvo tvarkomi kunigo namuose, vadinamajame „užsakų“ kambaryje prie puošnaus neorenesansinio stalo. Į naujuosius namus kai kuriuos baldus Vaižgantas atsivežė iš Vilniaus. Gyvendamas Kaune dvasininkas įsigijo ir naujų daiktų. Pavyzdžiui, 1925 m. nusipirko metalinę lovą, apie tai laiške giminaičiams rašė: „pirkaus naują lovą už 395 litus (su jūros žolių materacu) […]. Lova, bra, dabar tokia, kad net Lietuvos Respublikos atstovui nebūtų gėda įgulti“. (3) Metalinės lovos išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje, keičiantis žmonių požiūriui į higieną namuose. Manyta, kad tokios lovos higieniškesnės už medines, tad jų populiarumas neslopo ir tarpukariu.
Išnašos
(1) Vaižgantas, Mano testamentas, „Neužmirštamas Vaižgantas: atsiminimai, esė, laiškai“, sud. Alfas Pakėnas, Vilnius: LRS leidykla, 2009, p. 455.
(2) Juozo Tumo Vaižganto butas-muziejus, https://maironiomuziejus.lt/juozo-tumo-vaizganto-butas-muziejus/
(3) „Iš širdies ir tikru reikalu…: Juozo Tumo-Vaižganto šeimyninė korespondencija“, sud. Jurgita Žana Raškevičiūtė, Aistė Kučinskienė, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, p. 445.
