Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Juozo Gruodžio namai
„Mūsų namas nebuvo prabangus. Viskas įrengta paprastai, bet taip, kad Juozui būtų patogu ir jauku dirbti ir ilsėtis. Jo kambarys erdvus ir šviesus, be to, izoliuotas nuo triukšmo – į jį net dvejos durys, vienos minkštai apmuštos. Ant lango jokių puošnių užuolaidų, kad kuo daugiau būtų saulės. Kabo tik tamsios štoros, užtraukiamos vakare. Baldai paprasti: keli foteliai, kuriame jų sėdėdamas Juozas mėgo skaityti. Stovi kušetė, ant kurios miega, rašomasis stalas, knygų spinta, ant sienų keletas, daugiausia dovanotų paveikslų. Fortepijonas kampe ties langu, Juozui grojant, šviesa krinta iš kairės.“ (1)
Stasė Gruodienė
Name (Salako g. 18) įrengti du memorialiniai kambariai – J. Gruodžio darbo ir poilsio kambarys bei svetainė-valgomasis – atspindintys tarpukario miestiečių gyvenamąją aplinką.
Erdviausias kambarys su balkonu buvo namų šeimininko. Prie vieno lango stovi fortepijonas, prie kito – juodas rašomasis stalas ir tokio pat modernaus dizaino nedidelė spinta. Kambarį puošia tarpukario modernizmo šviestuvas su balkšvo stiklo gaubtais, art deco stiliaus minkštų baldų komplektas. Patalpos buvo šildomos koklių krosnimis (jos beveik visos išlikusios), taip pat išsaugota autentiška sienų apdaila.
Pirmame aukšte buvo S. Gruodienės kambarys, virtuvė ir svetainė, kurioje dabar įrengta memorialinė ekspozicija.
Tarp kitų daiktų, čia eksponuojama puošni kraitinė namų šeimininkės komoda su veidrodžiu, pagaminta latvių meistro Roberto Rowe‘s.
Išskirtinis Gruodžių namų eksponatas – kėdė su plieno vamzdelių rėmu. Ją apie 1938 m. J. Gruodžiui padovanojo kompozitorius Juozas Tallat-Kelpša (1889–1949). Baldus su chromuoto plieno vamzdeliais pirmieji sukūrė Vokietijos Bauhauzo mokyklos dizaineriai. Tokie baldai įkūnijo funkcionalumą ir higieną, tačiau Lietuvoje nesulaukė didesnio gamintojų ir vartotojų dėmesio. Taigi Gruodžių muziejuje saugoma kėdė rodo, kad šių modernizmo baldų buvo ir kauniečių namuose.
Išnašos
(1) Stasė Gruodienė, „Iš mūsų gyvenimo knygos“, Vilnius: Vaga, 1984, p. 99–100.
