Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Proškinų šeimos istorija Aukštojoje Panemunėje
Paroda iš ciklo „Vieno namo istorija“ – tai pasakojimas apie vieną paprastą šeimą, kokių Kaune yra ne viena. Ši mikroistorija yra miesto ir šalies politinės, socialinės, ekonominės, švietimo istorijos sudedamoji dalis. Žmonių kasdienybė, gyvenimo sąlygos, profesinė veikla atspindi XX a. Kaune vykusius procesus.
Proškinų šeima į Kaune, Aukštojoje Panemunėje, Perlojos g. 13 esantį namą atsikėlė XX a. 4 deš. pr. Jų palikuonys čia gyvena iki šių dienų. Per beveik šimtą metų Aukštojoje Panemunėje įvyko nemažai pokyčių, bet daug kas liko ir nepakitę. Nors kareivinės daug kur išgriautos, o pastatai apleisti, bet trijuose kariniuose miesteliuose tebegyvena kariai. Panemunės šilas vis dar traukia kauniečius, norinčius pabūti gamtoje, o gatvelėse prie Nemuno stovi tos pačios tarpukario poilsiautojus menančios vilos. O ir Jono Basanavičiaus paminklas tebestovi, nepajudintas iš vietos net sovietmečiu.
Parodai rengti naudota gausi išlikusi archyvinė Proškinų šeimos medžiaga, kurią sudaro fotografijos ir dokumentai. Taip pat savo prisiminimus pateikė Romualdas Proškinas ir jo dukra Jūratė Mikalauskienė, juos užrašė Skaidra Grabauskienė. Namo projektas saugomas Kauno regioniniame valstybės archyve (KRVA), dalis dokumentų yra Kauno miesto muziejuje. Parodai panaudota ir reklaminė medžiaga iš laikraščio „Lietuvos sparnai“ (1935, Nr. 8) bei „Lietuvos prekybos ir pramonės įstaigų adresų knygos“ (1928).
Pirmasis namo šeimininkas – Aleksejus Proškinas
Pirmoji namo šeimininkė – Antanina Uščiauskaitė-Proškinienė
Parodą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografė ir Aleksejaus Proškino proanūkė Skaidra Grabauskienė, 2024 m.
