Proškinų šeimos istorija Lietuvoje prasidėjo XIX a. pab., kai carinės armijos karininkas Michailas Proškinas po skyrybų su žmona buvo perkeltas į Šiaurės vakarų kraštą, Telšių apskritį. Čia sutiko lietuvaitę Mariją Rožanavičiūtę. Tarp jų buvo 28 metų skirtumas, tačiau tai nesutrukdė jiems sukurti šeimą. Michailas tapo Mykolu ir pro pirštus žiūrėjo į Marijos darbą slaptoje lietuviškoje mokykloje. Apsigyveno Sedos valsčiuje, turėjo stambų ūkį, kurį gavo dovanų tarnybos baigimo ir vestuvių proga. Pora susilaukė 7 vaikų, iš kurių 2 sūnūs vėliau apsigyveno Kaune, viena duktė Latvijoje, kiti vaikai liko Žemaitijoje. Per 1922 m. Žemės reformą dalis ūkio buvo nusavinta, kita išdalinta vaikams, tad jis ženkliai sumažėjo.
Sūnus Aleksejus gimė 1904 m. Baigė mokslus Gruzdžių gyvulininkystės privačioje mokykloje ir įgijo kontrolasistento pareigybę. 1924–1940 metais tarnavo kontrolasistento (gyvulininko) pareigose Žemės ūkio rūmuose. Tai buvo tarnautojo pareigybė. Šeimos archyve išlikęs dokumento projektas atskleidžia, kad 1939 m. buvo svarstomas ir Žemės ūkio rūmų tarnautojų pensijų fondo kūrimas.
Kontrolasistento darbas reikalavo ne tik sėdėti darbo vietoje Donelaičio gatvės pradžioje esančiuose rūmuose, bet ir važinėti po Lietuvą – instruktuoti ūkininkus, kelti jų kvalifikaciją. Tokia veikla užsiėmė ir sovietmečiu – iki pat pensijos dirbo zootechniko darbą įvairiuose ūkiuose, todėl dažnai tekdavo ilgai išvažiuoti. Bet tai, kad buvo geras specialistas, išgelbėjo nuo represijų, nes reikėjo žmonių, kurie mokytų naujai kuriamų tarybinių ūkių narius. A. Proškinas norėjo išeiti į pensiją išdirbęs 25 metus, kaip leido įstatymai, tačiau tai, kad karo metais buvo atsidūręs vokiečių okupacinėje zonoje, išbraukė iš jo stažo kelerius metus, tad teko palaukti.
Karinę tarnybą atliko Didžiojo kunigaikščio Kęstučio 5-ajame pėstininkų pulke Kaune, Aukštojoje Panemunėje. Šis tada dar Kauno priemiestis sužavėjo Aleksejų, ir jis nusprendė čia apsigyventi. Todėl po vestuvių nusipirko namą Perlojos gatvėje, visai netoli savo buvusių kareivinių.
Aleksejus Proškinas mirė 1993 m., sulaukęs 89 metų amžiaus, iš kurių 61 metus pragyveno tame pačiame name Aukštojoje Panemunėje.