Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Namas Perlojos g. 13
1932 m. spalio 3 d. notaro Juozo Jesaičio kontoroje, buvusioje Maironio gatvėje Kaune, apsilankė visateisiai Lietuvos piliečiai Motiejus ir Marija Rimskiai bei Aleksejus Proškinas. Buvo įtvirtintas sandoris, pagal kurį Proškinų šeima apsigyveno tuometinės Janušausko gatvės 4-ajame name (vėliau jam suteiktas 13 numeris Perlojos gatvėje). Šeimos archyve išlikusi notaro nuorašo kopija skelbia, kad „žemės sklypas nurodytose sienose, su pastatytais ant tojo žemės sklypo trobėsiais ir kitomis prigulmybėmis“ buvo parduotas už 8000 litų.
Iš Kauno regioniniame valstybės archyve saugomos bylos žinoma, kad Rimskiai 1931 m. liepos 15 d. Kauno miesto valdybos Statybos skyriui pateikė prašymą su braižiniais statyti medinį namą. Rugpjūčio 3 d. leidimas buvo gautas. Namo statyti jie nebaigė ir 1932 m. pardavė A. Proškinui, kuris namo statybą užbaigė oficialiai pavadindamas „kapitaliniu remontu“. Namas buvo 2 aukštų, medinis, su mūrine priešgaisrine siena.
Namas pastatytas prie karinio miestelio, buvusios Kauno tvirtovės pionierių kuopos ir oreivystės skyriaus teritorijos. Tarpukariu čia veikė Atskiros artilerijos grupė, o nuo 1935 m. – Priešlėktuvinės apsaugos rinktinė. Sovietmečiu čia viešpatavo Raudonosios armijos kariai. Po 50 metų trukusios okupacijos kareivinėse 1996 m. įsikūrė Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba. Karinis miestelis ir jo šeimininkų kaita neišvengiamai veikė vietinius gyventojus.
Namą sudarė 5 butai, nes savininkai planavo užsiimti nuoma. Didžiausiame (3 kambarių) bute gyveno šeimininkai. Kieme stovėjo sandėlis, kurį sudarė 2 atskiros patalpos – vienoje šeimininkai laikė savo anglis, o kitoje buvo įrengtas vonios kambarys su krosnimi vandeniui ir patalpai šildyti. Nuomai skirti butai turėjo po 1 arba 2 kambarius, virtuvę ir koridorių. Nuomininkų reikmėms kieme buvo vadinamasis sargo namelis, kuris iš tikrųjų atstojo malkinę, nes kuru gyventojai turėjo pasirūpinti patys. Kiekviename bute buvo krosnys, kurių kokliai buvo pagaminti garsiajame Lemano koklių fabrike Ukmergėje. Nors savo prekių sandėlį jie turėjo ir Kaune (Vytauto pr. 26), į Perlojos gatvę kokliai buvo atgabenti vežimu iš Ukmergės kaip vestuvinė dovana geriausiai draugei. Vanduo buvo gaunamas iš kieme esančio šulinio.
Nuoma nebuvo brangi (apie 300 litų per metus), nes name nebuvo elektros, taip pat problemų kėlė negrįsta gatvė. Šeimininkai mokėdavo 10 procentų metinio pajamų mokesčio. Priklausomai nuo nuomininkų skaičiaus ir išgyvento laiko išeidavo 100–200 litų per metus. Nuoma užsiėmė ir sovietiniais laikais, papildomų pajamų gaudavo pardavinėdami pieną, nes turėjo vieną karvę (gyventojų gyvulius buvo leidžiama ganyti nenaudojamoje kareivinių pievoje). Iš išlikusio mokestinio pranešimo matome, kad už pajamas, 1952 m. gautas iš nuomos ir karvės, reikėjo sumokėti 124 rublius gyventojų pajamų mokesčio.
Taip pat namas buvo apdraustas nuo gaisro. Išlikęs 1938 m. draudimo polisas nurodo, kad 2 kartus per metus Valstybės draudimo įstaigai reikėdavo įmokėti po 47 Lt 52 ct. Sovietiniais laikais buvo draudžiamas ne tik namas ir kiti priklausantys pastatai, bet ir karvė.
XX a. vid. dalį namo pardavė, kad vyriausiai dukrai galėtų atiduoti jos dalį ir suteiktų galimybę kurti gyvenimą kitame mieste. Likę butai po truputį buvo perleisti sūnums, vėliau anūkei. Taip 9 deš. pab. nuomininkų nebeliko. Šiuo metu dalyje namo gyvena A. Proškino anūkė su vyru.
