Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Pirmoji namo šeimininkė – Antanina Uščiauskaitė-Proškinienė
Antanina Uščiauskaitė-Proškinienė gimė 1905 m. Ukmergėje. Tėvai Antonina Markevičiūtė‑Uščiauskienė ir Vaclovas Uščiauskas augino dar 3 sūnus ir 1 dukterį. Su sese Halina visą gyvenimą buvo labai artimos, nepaisant to, kad nesutapo jų požiūriai tautybės klausimu. Kilusi iš bajorų giminės, Halina labiau save tapatino su lenkų tauta, o Antanina, nors jų kilmė ir buvo ta pati, laikė save lietuve. Sesuo liko gyventi Ukmergėje, ištekėjo už makaronų fabriko „Viktorija“ savininko Česlovo Švabinsko, tačiau dažnai atvykdavo į Kauną, nes ten fabrikas turėjo parduotuvę.
Antanina Uščiauskaitė buvo moderni moteris net žiūrint iš mūsų laikų perspektyvos. Paskatinta sesers baigė Ukmergės amatų mokyklą ir savo pomėgį siūti bei siuvinėti pavertė pragyvenimo šaltiniu. Išskirtiniai jos gabumai dirbti siuvinėjimo mašina suteikė galimybę įsidarbinti „Singer“ bendrovėje siuvinėjimo kursų instruktore. Platus „Singer“ agentų tinklas visame pasaulyje, kartu ir Lietuvoje, siūlė išsimokėtinai pirkti siuvimo mašinas (taip mašiną buvo įsigijusi ir pati Antanina), pirkėjus viliojo nemokamais kursais. Antanina, dirbdama šioje bendrovėje 1927–1930 m., važinėjo po įvairias Lietuvos vietas, vesdavo kelių savaičių kursus ir parduodavo „Singer“ mašinas. Jos buvo populiarios, nes buvo kokybiškos, be to, gedimo atveju buvo teikiamos garantinio aptarnavimo paslaugos.
Tokia veikla užsiėmė, kol buvo netekėjusi. Ruošdamasi santuokai, kaip buvo įprasta tarpukariu, baigė namų ruošos kursus. Tačiau verslumo gyslelė ir noras būti savarankiškai niekur nedingo. Antanina rado būdą, kaip nebūti vien namų šeimininke – užsiėmė butų nuoma. Tai buvo sprendimas atsižvelgiant į tuometinę situaciją – Kaune labai trūko butų ir paklausa buvo didelė, nes čia kėlėsi gyventi vis daugiau gyventojų iš kitų Lietuvos vietų. Ne veltui tarpukario Kaune daug statomų privačių namų iš karto buvo projektuojami taip, kad dalį būtų galima nuomoti. Taip pat laikė karvę, kurios pieną parduodavo Aukštosios Panemunės vilose apsistojusiems poilsiautojams, o pokariu – kareivinėse gyvenusiems kariams.
Antanina pragyveno 80 metų, per kuriuos rūpinosi namais, vyru, vaikais ir anūkais, bet net ir senatvėje kasdien 20 minučių skirdavo grožio miegui.
