Romualdas studijavo Kauno politechnikume (dab. Kauno technikos kolegija). Kaip prisimena, į institutą eidavo su kareiviškais batais, kuriuos buvo gavęs iš vieno jų name gyvenusio karininko. Baigęs studijas, gavo paskyrimą į Kaišiadorių paštą dirbti ryšio technikos specialistu. Ten susipažino su būsima žmona Tamara Kočetova – Kaišiadorių pašto viršininkės pavaduotoja.
Nors gyveno tuometiniame Kuibyševe (dab. Samara) ir mokslus baigė raudonu diplomu, Tamara rinktis negalėjo. Buvo išsiųsta į Lietuvą, kur Kaišiadoryse jau kuris laikas gyveno jos vyresnioji sesuo Valentina, kuri dirbo vaikų darželyje. Vėliau seserys išsiskyrė. Valentina išvyko mokytojauti į Vilnių, o Tamara su vyru – į Kauną.
Romualdas ir Tamara susituokė 1955 m. Kai po kelerių metų abu gavo darbą Kauno radijo gamykloje, Romualdo tėvai vieną iš savo nuomojamų butų užleido sūnui. 1961 m. šeima apsigyveno Kaune, Aukštojoje Panemunėje. Tamara dirbo Techninės kontrolės skyriaus kokybės kontroliere, o Romualdas ilgainiui tapo 9 cecho brigadininku, vėliau viršininku. Darbą baigė kaip Techninės kontrolės skyriaus viršininkės pavaduotojas.
Vyresnioji dukra Lilija gimė dar gyvenant Kaišiadoryse – 1956 m. Į pirmą klasę išėjo jau Kaune. Pabaigė Kauno 13-ąją vidurinę mokyklą (dab. KTU Inžinerijos licėjus). Tai buvusi Kauno 1-osios progimnazijos tęsėja. Šioje mokykloje mokėsi ir kita dukra, o vėliau ir jos dukros. Tai – būdingas Aukštajai Panemunei reiškinys, kai kelios tos pačios šeimos kartos mokėsi toje pačioje mokykloje.
Jaunesnioji dukra Jūratė gimė 1962 m. Kadangi motinystės atostogos tuo metu truko tik 2 mėnesius, Jūratę prižiūrėjo vieno šalia gyvenusio karininko mama – „niania“, o vėliau ėmė lankyti savaitinį vaikų darželį Smėlio gatvėje (dabar ten veikia kirpykla).
Abi dukros kasmet po kelias pamainas praleisdavo Kauno radijo gamyklos pionierių stovykloje „Banga“, kuri buvo įsikūrusi Panemunės šile.
Aukštąją Panemunę Romualdo šeima paliko 1974 m., kai gavo butą Dainavos mikrorajone. Jūratė baigė prie namų buvusią 28-ąją vidurinę mokyklą. Abi dukros kurį laiką dirbo Kauno radijo gamykloje, tad buvo metas, kai visa šeima dirbo toje pačioje įmonėje. Vėliau Jūratė įsidarbino universalių spec. matavimo priemonių ir prietaisų kontroliere Kauno „Elektros“ gamykloje, kurioje dirbo iki pat jos bankrutavimo.
1981 m. Jūratė ištekėjo ir su vyru Sigitu Mikalausku grįžo į Panemunę. Jie apsigyveno tame pačiame bute, kur prabėgo Jūratės vaikystė. Mikalauskams čia gimė dvi dukros – Skaidra ir Žydra. Joms teko laimė pažinti prosenelį, pastačiusį namą ir pradėjusį šeimos gyvenimą Kaune. Mirus Aleksejui Proškinui, namą paveldėjo anūkė Jūratė. Ji su vyru gyvena čia iki šiol. Tad Proškinų šeimos palikuonys name, esančiame Perlojos g. 13, gyvena jau 92 metus.