Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Sovietmečio Kaunas: pasroviui ir prieš srovę
Jaunimo alternatyvioji kultūra
„Mūsų priešiškumas sovietinei tikrovei neatsirado iš niekur. Mes buvome kauniečiai, Lietuvos laikinosios sostinės piliečiai. Posakis „Kaunas – mūsų, Vilnius – rusų“ turėjo gilias šaknis smetoninėje Lietuvoje. Mūsų tėvai viską gerai prisiminė ir netylėjo. Viską girdėjome, gana daug žinojome. Hipių judėjimas, kilęs spontaniškai, neorganizuotai, iš tiesų turėjo ir nacionalinį atspalvį…“
Arkadijus Vinokuras, buvęs „Company“ narys
7-ojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje pradėjo reikštis laisvės idėjas propaguojančios jaunimo kultūros formos, metusios naujus iššūkius ideologizuotai sovietinei kultūrai. Jaunimo kultūriniam protestui didelę įtaką darė pro geležinę užtvarą Lietuvą pasiekiantys Vakarų pasaulio atgarsiai: 1968 m. Prahos pavasaris, pacifistų maištas JAV prieš Vietnamo karą, hipių protestas dėl asmens laisvės suvaržymų, pagaliau maištingoji roko muzika.
Kaunas 8-ojo dešimtmečio pradžioje garsėjo kaip ypatingas jaunimo traukos centras. Čia ne vienas jaunuolis pasijusdavo it Vakaruose: Laisvės alėjoje sutiktas džinsuotas, ilgaplaukis, slengu kalbantis jaunimas toli gražu neatitiko komjaunuolio įvaizdžio. Miesto sode ėmė burtis hipiuojančio jaunimo grupė „Company“, savo išvaizda ir pasaulėžiūra ignoravusi sovietines gyvenimo normas.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, taip pat ir Kaune, pradėjo formuotis alternatyvios sovietinei estradai jaunimo muzikos grupės, atsirado pirmieji hipių pasekėjai. Laisvos saviraiškos ieškantys jaunuoliai neigė komunistų propaguojamas vertybes, visuomeninio gyvenimo ir mąstymo standartus. Jaunus žmones ypač suartino muzika. Iš rankų į rankas nelegaliai platinę muzikos įrašus, nuolat klausęsi radijo stočių „Laisvoji Europa“, „Radio Liuksemburg“ jie susipažino su platesniu muzikos kontekstu, vakarietišku gyvenimo būdu.
Vakarų kultūra sykiu keitė ir formavo miesto jaunimo muzikinį skonį. Kaune ėmė burtis daug muzikuojančių grupių: „Aitvarai“, „Kertukai“, „Vaizbūnai“, „Vyturėliai“, „Bočiai“, „Perkūno ainiai“, „Gintarėliai“, „Meteorai“, „Raganiai“, „Gėlės“, „Dainiai“, „Mes“, „Nuogi ant slenksčio“, „Eglutės“ ir kt. Nauja muzika pasklido šokių salėse, formavosi būsimoji Kauno bohema.
Kauno roko grupių centru buvo laikomas Kauno politechnikos institutas (KPI, dabar – Kauno technologijos universitetas). 1969–1971 m. KPI Automatikos fakultete roko muzika susidomėję studentai įkūrė popklubą „Smūtkeliai“. Klubo nariai rengė diskusijas, teminius vakarus, diskotekas. Ypatingu avangardinės jaunimo kultūros įvykiu tapo 1971 m. vasario mėn. popklubo narių suorganizuotas pirmasis Lietuvoje dviejų dienų pop session. Populiariausių Kauno roko, vadinamųjų bigbyto grupių, koncertas netikėtai vos nevirto Sovietų Sąjungos hipių suvažiavimu.
Laisvė jaunimo kūryboje suvokta ne tik kaip galimybė veikti ir kalbėti, bet ir kaip priešinimasis esamam režimui. Ši kultūrinė, kartais ir politinė opozicija, neišvengiamai konfrontavo su komunizmo statytojų ideologija.
Rimantė Tamoliūnienė
Nuotraukos iš Arkadijaus Vinokuro, Nathano Gitkindo, Kristofo Petkūno, Algimanto Šešelgio, Aidos Zabotkaitės, Antano Stancevičiaus asmeninių archyvų.
