Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Sovietmečio Kaunas: pasroviui ir prieš srovę
Sovietmečio reliktai
Kiekviena epocha ateinančioms kartoms palieka autentišką kultūros paveldą, atspindintį jos dvasią. Penkis dešimtmečius, slėgę ir žeidę kauniečių orumą, „sovietinius žygdarbius“ privalėję įamžinti paminklai, memorialiniai akmenys, atminimo lentos – tiesioginiai sovietmečio atspindžiai. Vykdant antireliginę politiką – buvo keičiama bažnytinių pastatų paskirtis, vietoj kryžių atsirado žvaigždės ir kitokie simboliai.
Uoliausių sovietinės okupacijos režimo patriotų bei komunizmo fanatikų skulptūros kiekviename mieste reprezentavo buvusią politinę sistemą ir sovietinę okupaciją. Pirmiausia buvo statomi paminklai pagrindiniams komunistinės ideologijos stabams, vėliau – įamžinantys vietinius herojus. Kaunas, kaip ir visi didieji miestai, privalėjo atiduoti duoklę šių stabų pagerbimui.
Sovietmečiu, kai Lenino skulptūros miestuose dygo lyg grybai po lietaus, buvo kalbama, jog kuo miestas didesnis ir svarbesnis, tuo didesnis turi jame stovėti Leninas: Vilniuje stovėjo 6 m aukščio paminklas, Kaune – 5,8 m ir t.t. Pats mažiausias Leninas stovėjo Palangoje. Žmonės juokavo, kad Vilniuje šalčiau, nei Kaune, todėl sostinėje vadas su apsiaustu, o antrajame pagal dydį mieste – tik su švarku. Ir apsiaustas vilniškio Lenino ne bet koks – moteriškas, nes sagos „įsiūtos” kairėje pusėje (iš Grigorijus Kanovičius romano „Žydų parkas“). Beje Kaune Leninas vaizduojamas kaip intelektualas – su knyga rankoje, „tarsi pasivaikščiojimo metu stabtelėjęs ir su šiltu dėmėsiu įsižiūrėjęs į žmones, skubančius pro jį“ (Gražina Martinaitienė).
Kauniečiai buvo pirmieji Sovietų Sąjungoje, pradėję griauti sovietinius simbolius. „Jaunoji Lietuva“ Kaune 1990 metų birželio 14 d. nuvertė buvusių komunistų veikėjų Felikso Dzeržinskio bei Vinco Mickevičiaus-Kapsuko biustus. Jaunalietuviai buvo numatę griauti ir Leniną, tačiau milicija jį apsupo ir saugojo. Neįveikė tąkart ir „Keturių komunistų“ – paminklas buvo per sunkus. Po įvykių Kaune netrukus buvo pradėta griauti paminklus Alytuje ir Vilniuje.
