Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Sovietmečio Kaunas: pasroviui ir prieš srovę
Šventiniai paradai, demonstracijos
„Dalyvauti Gegužės ir Spalio revoliucijos metinių minėjimų demonstracijose buvo privalu Kauno piliečiams ir, žinoma, milicijai bei okupantų kareiviams. Gerti alkoholį, sušilus šokti ir dainuoti labai patartina. Galvoti, ką demonstracijos reiškia – kenksminga sveikatai ir karjerai, ir dar daugiau...“
A. Macijauskas
J. Stalino vadovavimo laikotarpiu rengtuose šventiniuose paraduose itin išraiškingai būdavo demonstruojama karinė jėga. Nuo 7-ojo dešimtmečio ginklais žvangančių kareivių vis mažėjo, į gatves išeidavo daugiau civilių gyventojų. Jose privalėjo dalyvauti ir Kauno sportininkai.
Visos Kauno gamyklos turėjo savo dailininkus-apipavidalintojus, kurie demonstracijoms privalėjo pagaminti transparantus su komunistiniais šūkiais. Vėliavų ir plakatų nešėjai gaudavo po 10 rublių, už kuriuos tais laikais buvo galima nusipirkti 2–3 butelius degtinės. Namo vėliavnešiai grįždavo labai „pavargę“... Iš medinės tribūnos dabartinėje Vienybės (tuomet J. Janonio) aikštėje tarybinę liaudį sveikindavo miesto valdininkai, armijos atstovai, socialistinio darbo didvyriai ir karo veteranai – apie 80 žmonių. Už tribūnos būdavo paruoštas vaišių stalas. Kad nebūtų liūdna, aukšti pareigūnai paslapčia išlenkdavo taurelę, užkąsdavo sumuštinių...
