Galerija

Tarpukario Kaunas paveldėjo kelis kino teatrus, veikusius iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo. Trys jų, „Oaza“, „Olimpas“ ir „Triumfas“, faktiškai nebuvo nutraukę savo veikimo ir rodė filmus jau 1918 m. 1922 m. Kaune buvo 5 kino teatrai: „Oaza“, „Olimpas“, „Palas“, „Triumfas“ ir tais pačiais 1922 m. užsidaręs „Spindulys“ Šančiuose. Senieji arba 1919 – 1924 m. įsteigti kino teatrai veikė ne specialiai kino teatrams statytuose, bet tik jiems pritaikytuose pastatuose. Juos galima vadinti salėmis kino filmams demonstruoti, tačiau jie neatitiko elementarių kino teatrams keliamų reikalavimų. Jie neturėjo geros ventiliacijos, neatitiko sanitarinių – higieninių, priešgaisrinių normų, kartais dar ir sąmoningai jų nesilaikė, įleisdami daugiau lankytojų, negu salėje buvo vietų. Priešgaisrinių reikalavimų neatitiko jau vien jų įrengimas individualių namų su nepatogiais įėjimais ir išėjimais antruose aukštuose. Kai kurie jų buvo uždaryti, vykdant nutarimą dėl kino teatrų pastatų antruose aukštuose uždarymo. Pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais kino teatrai buvo susikoncentravę Laisvės al. ir dar du, trys kino teatrai veikė Kauno priemiestyje, Šančiuose. Ketvirtame dešimtmetyje kino teatrai vienas po kito ėmė kurtis Žaliakalnyje (iki tol buvo tik 1928 m. įsikūręs „Palladium“, 1929 m. pavadintas „Banga“, ketvirtame dešimtmetyje įsikūrė „Hollywood“, 1932, „Daina“, 1936, „Aušra“, 1940, „Pasaka“, 1940), atsirado jų ir Vilijampolėje („Union“, nuo 1926 m., „Lituanica“, nuo 1935 m.), turėjo šiokį tokį kino teatrą bei kelias sales, kuriose buvo demonstruojami filmai ir 1931 m. prie Kauno prijungta A.Panemunė (Leibos Neimarko „Aušrą“, 5 pėstininkų pulko kino filmų demonstravimo salę ir kt.) , Aleksotas, jį 1931 m. prijungus prie Kauno, tarpukaryje kino teatro neturėjo, nes „Aldona“ buvo uždaryta dar 1930 m. Laisvės al. taip pat pasipildė moderniais kino teatrais (per visą tarpukarį Laisvės al. buvo 11 kino teatrų ir dar vienas („Romuva“) įsikūrė 1940 m.). Centre dar buvo „S.T.D.“ (dabar Gedimino g. 40a), o Karmelituose “Dailė“ (dabar Kaunakiemio g. 9), senamiestyje Liaudies namų kino teatras (neišlikęs, plotas prie Šv. Gertrūdos g. 31).

Didelė kino teatrų koncentracija Laisvės alėjoje netrukdė jų verslui (tik „Metropolitain“ šiek tiek įtakojo vietoj kino teatro „Olimpo“ įsisteigusių nedidelių kino teatrų „Rambyno“ ir „A.T.“ bankrotą), nes dauguma tarpukario Kauno kino teatrų turėjo savo žiūrovus, savo repertuaro politiką, kurią padėjo vykdyti kino filmų nuomojimo kontoros, deja, surydavusios ir didžiąją dalį kino teatrų pelno. Kino filmų nuomojimo kontoros arba atstovavo didžiosioms pasaulio kino kompanijoms, arba veikė savarankiškai, sudarinėdamos sutartis su įvairiomis kompanijomis bei kino teatrais dėl kino filmų nuomos. Kai kurioms kino filmų nuomojimo kontoroms tiesiogiai priklausė vienas ar keli kino teatrai, tačiau kiekvienas kino teatras savo sezono repertuarą formavo individualiai.

Dėkojame Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui už šiame muziejuje saugomų Kauno kino teatrų nuotraukų skaitmeninius vaizdus parodos apie Laikinosios sostinės kino teatrus papildymui.

Parodos medžiagą parengė Alvydas Surblys
Maketavo Monika Skeltytė
Skaitmenino vaizdus Živilė Jonikaitė

Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku