Tilmanso salę filmams ir vaidinimams: [Dar vadintą „Tilmans“ sale, Vlado Molčanovo kino teatru „Dailė“, „Dailės teatru“, M. Garmienės – Jansonienės kino teatru „Vaidila“] sumanyta įrengti 1923 m., išnaudojant vaidinimams, koncertams ir baliams skirtą erdvę ir kino filmų nereguliariam demonstravimui. Tilmanso salės filmams ir vaidinimams įrengimo projektas parengtas 1923 05 14 inž. V. Ruškevičiaus. Kino salės įrengimu ir išlaikymu rūpinosi Tilmans bendrovė. Salė kino filmams demonstruoti veikė buvusiame Tilmanso kultūros klube (M. Ligoninės g. 27, po to Pramonės g. 27, Napoleono g. 27, dabar pastato liekanos Kaunakiemio g. 9). 1924 m. pabaigoje Tilmanso salės įrengimu kino filmams demonstruoti rūpinosi jos administratorius Jonas Feodosovas, o projektą 1924 12 05 atliko inž. P. Taračkovas. Abiejais projektais nebuvo siekiama sukurti nuolatinės kino filmų demonstravimo erdvės. Jonas Feodosovas prašė leisti rodyti kino filmus net neužbaigus įrengimo darbų, nes neturįs lėšų (1924 12 06). Leidimas, nors ir su išlygomis, buvo gautas. 1925 m. pabaigoje kino salės vedėju buvo tas pats Jonas Feodosovas. 1926 m. kino salės veikimas nutrūko (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 17, l. 1-8, 36-39). Vladas Molčanovas siekė įrengti Tilmanso salėje ne nuolatinai veikiantį, bet tikrą kino teatrą, kuriame būtų pastovios žiūrovų vietos tiek kino, tiek teatro publikai. Tilmanso teatro ir kino teatro planas, braižytas statybos techniko J.Dubausko, patvirtintas 1930 12 06, o leidimas kino teatro veikimui buvo gautas 1930 m. gruodžio 12 d., iš pradžių vieneriems metams, po to vis pratęsiant. Kinas iš pradžių turėjo tik 180 vietų, veikė tris dienas per savaitę, o likusį laiką salė buvo naudojama Tilmanso teatro reikmėms (repeticijoms, vaidinimams mėgėjų trupių, Valstybės teatro, kurio pagrindinės patalpos dažnai buvo remontuojamos). Teatrui šioje vietoje tradiciškai buvo skiriama daugiau dėmesio, net pabrėžiant, kad kai kurie pertvarkymai negalimi dėl teatro reikmių, pvz. projektoriaus būdelės perkėlimas į balkoną. Perkėlus kino projektorių į balkoną, jis negalėtų būti naudojamas teatrui. 1930 m. pabaigoje ir vėliau kino bei teatro salėje jau buvo 169 vietos parteryje, 140 vietų balkone ir 45 vietos ložėse, viso 354 vietos. 1935 m. buvo nustatyta, jog tolesniam kino teatro veikimui būtinas kapitalinis remontas. Vladas Molčanovas prašė trūkumų pašalinimą atidėti bent dvejiems metams, nes ši įstaiga bene vienintelė galinti būti kultūros židiniu neturtingiems Karmelitų rajono gyventojams (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 17, l. 44). Kino teatro veikimas buvo pratęstas, tik kino teatro salę perėmus iš Vlado Molčanovo kitiems jos nuomotojams Antanui Norvaišai ir Marijai Garmienei. Šie 1935 10 16 raštu informavo Vidaus reikalų ministerį apie pašalintus trūkumus perimtame iš Vl. Molčanovo kino teatre ir prašė leisti jam toliau veikti. Kino teatras tuo metu vadinosi „Dailės teatru“ (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 17, l. 53, 49 – 50). Šiuo pavadinimu kino teatras veikė iki 1938 m. 1938 07 02 „Dailės teatro“ savininkė Marija Jansonienė (buvusi Garmienė), gyvenanti ten pat, kur ir buvo įsikūręs kino teatras (tuo metu Napoleono g. 27), parašė prašymą vidaus reikalų ministrui pratęsti kino teatro veikimo leidimą dar vieneriems metams, pakeičiant jo pavadinimą į „Vaidila“ (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 17, l. 74). 1938 07 22 leidimas „Vaidilos“ kino teatro veikimui buvo duotas, remiantis 1938 07 11 kino teatro apžiūros aktu (LCVA, f. 1622, ap. 3, b. 17, l. 80). Pagal šį aktą rekomenduota salę ir foje perdažyti šviesesnėmis spalvomis (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 5157, l. 10). 1939 m. kino teatras užsidarė dėl ekonominių sunkumų. Jo patalpose Lietuvos Philips akcinė b-vė buvo įsirengusi savo sandėlius. Tarybiniais metais pastate veikė darbininkų kultūros klubas „Pergalė“ su kino sale. Dabartinė pastato, esančio Kaunakiemio g. 9, šalia „Akropolio“, būklė apverktina, likusi tik viena siena ir šiek tiek buvusio pastato likučių.
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku