Liaudies namų salėje, kaip ir buvusio Tilmanso kultūros klubo salėje, buvo išduodami laikini leidimai kino filmams demonstruoti, nesteigiant ten nuolatinai, reguliariai veikiančio kino teatro. 1920 03 05 leista demonstruoti kino filmus Liaudies namų salėje „Saulės“ draugijai (LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1027, l. 8), bet įvyko tik keli kino seansai. Po to buvo patenkintas Vaclovo Dapkaus ir Stanislovo Jakubavičiaus prašymas laikinam kino filmų rodymui 4 mėnesiams, nuo 1920 12 30. Bendrasavininke įrašyta dar ir Ona Daugelienė (LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1027, l. 4 – 7). 1921 02 08 tolimesnis šio kino veikimas dėl priešgaisrinių reikalavimų nevykdymo laikinai uždraustas, bet pateikus kinematografo įrengimo Liaudies namų salėje projektą, 1921 02 15 Vaclovui Dapkui ir Stanislovui Jakubavičiui išduotas laikinas leidimas iki 1921 05 01, jei bus įgyvendinti reikalavimai naudoti tik nedegamus filmus, nenaudoti salės balkono seanso metu, o aparato būdelę iš nedegamos medžiagos įrengti ne pačioje salėje, o už nedegamos sienos. Taip pat turėjo būti įrengta gaisro signalizacija arba įvestas telefonas ir kt. 1923 m. liaudies namų salę nuomavo bei atliko jos remontą Lietuvos šaulių sąjunga. 1923 m. vasario 16 d. proga išduotas laikinas leidimas Lietuvos šaulių sąjungai demonstruoti kelis seansus (nuo vasario 16 iki 20 d.) filmo „Klaipėdos atvadavimas“ (LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1027, l. 1 – 2). 1928 m. užsimenama apie Liaudies namų teatro salėje veikusį kiną „Žvaigždė“. Bilietai į šį kiną kainavo 1 – 1,85 lt, studentams ir moksleiviams 55 ct, vykdavo trys seansai per dieną, tačiau, tur būt, taip pat nereguliariai (Rytas. 1928, kov. 19, p. 3). 1936 m. vasarą platinant Lukšio (dabar Šv.Gertrūdos g.) buvo nugriautas šiaurinis Liaudies namų korpusas, kuriame buvo ir teatro bufetas, o 1940 m., N. Lukšionytės – Tolvaišienės liudijimu, buvo sudarytas šių namų kapitalinio perstatymo projektas, kurį įgyvendinant pagrindinis korpusas buvo nugriautas, o kiemo fligelis perstatytas į trijų aukštų namą, dabar Šv.Gertrūdos g. 31 (Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: Svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843 – 1915) / Nijolė Lukšionytė – Tolvaišienė. Kaunas, 2001, p. 74).
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
