Galerija

Pirmąjį tarpukario Lietuvoje kino teatrą įsteigė tarptautinė bendrovė „Palas“, kurios centro kontora buvo Hamburge, o skyrius ir kino teatras Kaune. „Palas“ kino teatras veikė nuo 1919 m. balandžio mėn. iki 1931 m. Laisvės al. 58, buvusiame Vitkind – Rabinovičių name (dabar Laisvės al. 82, šiuo metu tuščias, remontuojamas pastatas). Kino teatras buvo antrame aukšte, o pirmą aukštą užėmė nuo 1897 m. čia veikusi A. Perkauskio cukrainė, kurią 1936 m. pakeitė kavinė „Monika“. Atidarant šį kino teatrą buvo skelbiama, jog jame įrengta naujausia pirmos rūšies Berlyno kino teatrų technika. Kino teatras „Palas“, kaip ir „Olimpas“, rodė geriausius rusų filmus, taip pat vokiečių kino produkciją. Kino teatro bendrovės „Palas“ Kauno skyriaus savininkais iš pradžių buvo broliai Judelis ir Moricas Bakai, kurie atstovauti kino teatrą teismuose bei kitose valstybinėse įstaigose įgaliojo prisiekusį advokatą Kazį Samojauską, o nuo 1922 m. tokiu įgaliotuoju asmeniu buvo Josefas Feidtas. Abiems atstovams teko rūpintis, kad kino teatras nebūtų uždarytas. 1922 m. pastatą, kaip neatitinkantį kino teatrams keliamų reikalavimų, grasino rekvizuoti Susisiekimo ministerijai. Patalpų rekvizavimo Susisiekimo ministerijos naudai pavyko išvengti, tačiau „Palas“ kino teatro veikimui sąlygos tikrai nebuvo labai geros. „Palas“ kino teatrą bandyta uždaryti ir 1929 m. gegužės mėn., dar nesiejant su kino teatrų antruose aukštuose uždarymu. Po gaisro „Oaza“ kino teatre buvo priimtas sprendimas uždaryti visus kino teatrus antruose aukštuose, tačiau tas uždarymas kiekvieno kino teatro vyko individuliai. „Palas“ uždarymo atidėjimas iki 1931 m. pradžios nesietinas su naujų kino teatrų statyba, nes „Metropolitain“ atsidarė jau 1930 m. Tikriausiai turėjo įtakos L. Žurausko, kaip tik tuomet rengusio knygelę „Garsinė kinematografija“ (išleista 1931 m.), autoritetas. Tikėtina, jog L. Žurauskui pasitraukus, uždarytas ir „Palas“.