Tarpukaryje veikė ir 1909 m. Dovydo ir Deboros Švarcų vieno aukšto (antras aukštas pristatytas vėliau) name įsteigtas kino teatras „Triumf“ (vienintelis ano meto sąlygomis modernus kino teatras ne specialiai kino teatrui statytame pastate, tarpukaryje adresu Laisvės al. 42 (Laisvės al. ir Daukanto gatvių kampe), dabar maždaug jo vietoje apleistas sklypas nugriovus prekybos centrą „Merkurijų“). Po kosmetinio remonto, atlikto inž. A. Jokimo, 1923 m. balandžio 6 d. atnaujintas leidimas kino teatrui veikti Berelio Kuprico (būsimo kino teatro „Metropolitain“ savininko) vardu, kino teatro vedėju tuo metu buvo Jeronimas Kaminskas. Išduodant leidimą nurodyti ir kai kurie trūkumai, kuriuos reikėtų ištaisyti, kad kino teatras galėtų toliau sėkmingai veikti. 1932 m. padarytas kino teatro vidaus remontas pagal Nikalojaus Mačiulskio projektą turėjo ištaisyti šiuos trūkumus. Kino teatre „Triumf“, pasak žiūrovų, jautėsi jo ankštumas, ventiliacijos problemos, bet visa tai kompensuodavo jauki aplinka, gerai nuteikiantys divertismentai prieš kino filmą, o ir techniniu požiūriu iš ne specialiai kino teatrui statytų pastatų buvo moderniausias. Kino teatrai „Triumfas“ ir „Odeon“ pirmieji Kaune pasirūpino divertismentais, kurie kartais labiau pritraukdavo publiką, nei patys filmai. Pvz., 1931 m. kino teatre „Triumf“ gastroliavo Danielis Dolskis su lietuviškais jumoristiniais pasakojimais ir Vertinskio parodijomis – dainomis (Mūsų kino teatrai // Lietuvos aidas. - 1931, saus. 3, p. 8). Vis dėlto ir „Triumfo“ veikimu buvo nepatenkintų dėl ne visada ištesėtų pažadų. Kaip rašo žinutės autorius, buvo skelbiama, jog po dramos bus rodoma komedija, bet pasibaigus dramai žiūrovai buvę išprašyti lauk ir tokie atvejai buvę ne vienetiniai (Kinematografų sąžiningumas // Lietuva. - 1925, saus. 21, p. 3). 1931 m. „Kino naujienos“ pagrįstai kritikuoja kino teatro „Triumf“ repertuaro netolygumą: šalia gerų filmų buvo rodoma ir visai menkaverčių, be to, buvo rodoma daug vokiškų filmų, o žiūrovai pagrįstai reikalavo įvairovės (Kino naujienos. - 1931, lapkr. 22, p. 15). 1923 m. buvo iškilęs nemažas konfliktas tarp žiūrovų ir kino teatro savininko dėl lietuvių kalbos iškraipymų paaiškinimuose prie filmo, rodyto sausio 14 d. (Lietuva. - 1923, saus. 17, p. 5). Palaipsniui buvo reikalaujama, kad lietuvių kalba pakeistų rusų ir vokiečių kalbas ekrane. Dauguma kino teatrų tokio siekimo nepalaikė, motyvuodami, jog daug žiūrovų yra rusakalbiai bei šnekantys vokiškai, bet tikroji priežastis, aišku, buvo papildomos sąnaudos vertimui. Kaip ir kitų „Dienos naujienų“ apklaustų kino teatrų vadovai, taip ir „Triumfo“ kino teatro direkcija pasisakė, jog be rusų kalbos kino teatruose apsieiti negalima, nes esą didžiausią dalį žiūrovų sudaro kalbantys rusiškai, o visi kiti taip pat suprantą rusų kalbą. Dėl kainų sumažinimo taip pat negalį būti ir kalbos, nes brangiai kainuoja filmai, patalpa, šviesa, personalas, bilietų kainas mažinti, pasak „Triumfo“ direkcijos gali nebent didesni kino teatrai (Dienos naujienos. - 1932, saus. 27, p. 2). Patalpų nuoma 1939 m. iš tiesų sudarė apie 50 procentų pelno, be to, kino teatras „Triumf“ tradiciškai daug skirdavo reklamai, kuri lygiavosi su tokiais kino teatrais, kaip „Forum“, „Kapitol“, „Metropolitain“, „Odeon“ („Glorija“). Kino teatro „Triumf“ bilietų kainos nebuvo pačios mažiausios, pvz., 1932 m. pabaigoje, pasaulinės ekonominės krizės salygomis, bilietų kainos buvo nuo 3,50 Lt ložėje iki 1,60 lt blogiausiose vietose, bet, kaip ir daugelyje kino teatrų, buvo taikomos įvairios nuolaidos, pvz., 1932 m. pabaigoje studentams ir moksleiviams bilietų kainos buvo nuo 2,60 ložėje iki 1,20 Lt blogiausiose vietose, be to, jie dar galėjo atsivesti pažįstamą, kuriam taip pat buvo duodamas pigesnis bilietas (Dienos naujienos. - 1932, gruod. 10, p. 3). „Merkurijus“ buvusio „Triumfo“ kino teatro vietoje pastatytas 1983 m. pagal Antano Algimanto Sprindžio projektą.
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
