Pavyzdys nesėkmingų pastangų išsaugoti seną kino teatrą iš pradžių senose, o po to naujose patalpose buvo kino teatro „Olimpas“ atvejis. Kino teatras „Olimpas“ veikė nuo 1909 m. Laisvės al. 39 antrame aukšte, šiuo metu transformuotame Paplausko name (tarpukaryje valdos savininkė Mina Kotkauskienė, kino teatro savininkai trečiame dešimtmetyje Borisas Kobrinas ir Julijonas Bakis). Kino teatro repertuare vyravo rusų gamybos filmai. 1919 m. šiame kino teatre rodytiems garsiems rusų filmams (pvz., „Brangiosios meilės pasaka“) nepabijota papildomų išlaidų, bilietų kainas išlaikant tas pačias. Papildomos išlaidos susijusios su tuo, jog kai kuriems rusų filmams buvo pritaikyta J. Nikolajevskio muzika ir dainavimas. 1922 m. atliktas inž. A. Gordevičiaus priežiūroje kino teatro „Olimpas“ kapitalinis remontas nepanaikino jo trūkumų: nebuvo įrengta išeinamųjų vietų, nepagerėjo ventiliacija ir kt. Viena iš kapitalinio remonto sąlygų buvo įrengti ne daugiau 216 vietų, bet realiai įrengta 234 vietos. Iš 1922 m. kino teatro „Olimpo“ Laisvės al. 39 perdirbimo ir įrengimo projekto aiškiai matyti, jog kino teatras „Rekord“ įsikūrė buvusiose kino teatro „Olimp“ rekonstruotose patalpose, vis dar dviejų aukštų pastato antrame aukšte (LCVA, f. 1622, ap. 4, b. 1007, l. 29 a, b). 1925 m. liepos mėn. kino teatras „Olimpas“, buvęs Juliaus Bako ir Boriso Kobrino nuosavybėje, buvo parduotas iš varžytinių su visu judamuoju turtu už skolas Lietuvos bankui. Kino teatrą su visu judamuoju turtu nupirko Beras Bakas ir Leiba Melis – Šimcha. Kino teatro veikimas buvo atnaujintas pavadinimu „Rekord“. Vienas buvusių kino teatro savininkų Julius Bakas buvo pasamdytas kino teatro „Rekord“ vedėju už 240 Lt per mėnesį algą, bet jau nebuvo kino teatro bendrasavininku. Tuo tarpu Borisas Kobrinas išvyko į užsienį ir apsigyveno Paryžiuje. 1928 m. Bero Bako ir Leibos Melio kino teatras „Rekord“ taip pat bankrutavo (savininkų žodžiais dėl to, kad savivaldybė buvo griežtai nusiteikusi uždaryti kino teatrus antruose aukštuose ir neleido jiems jokių pertvarkymų ar remontų, o konkurentams tai buvo leidžiama ir jie tobulėdami nuviliojo kino teatro „Rekordas“ žiūrovus). Nuo 1930 m. vasario 20 d. iki 1931 m. kovo 18 d. tuo pačiu adresu, tik jau pirmame likusio nenugriauto M. Kotkauskienės pastato aukšte, veikė kino teatras „Rambynas“ (prekybos liudijimas jam buvo išpirktas pačios Minos Kotkauskienės vardu), po to vietoj bankrutavusio „Rambyno“ ten pat buvo įsteigtas Adrijono Balio Kodlubausko kino teatras „A.T.“ (pradėjo veikti nuo 1931 m. rugpjūčio 17 d.), bet šis taip pat greitai bankrutavo, o jo turtas 1932 m. vasario 12 d. buvo parduotas iš varžytinių. 1932 m. spalio 18 d. kino teatro „A.T.“ patalpose jau įsikūrė kavinė-restoranas „Dansing“. Dabar pastatas, kur buvo minėtieji kino teatrai, neatpažįstamai pakeistas, pristatytas trečias aukštas, panaikintas atsarginis išėjimas iš antro aukšto, tik pravažiavimo arka išliko toje pačioje vietoje ir pastato konfiguracija nedaug tepakito. Dabar šio transformuoto pastato adresas Laisvės al. 65.
Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
