Galerija

Antano ir Petro Steikūnų kino teatras „Romuva“ projektuotas kaip 654 vietų, pastatytas turėjo 687 vietas. Šio moderniausio Kaune kino teatro projekto autoriumi buvo inž., arch. Nikalojus Mačiulskis, gyvenęs Kaune, Višinskio g. 27, bt. 3. Projektas parengtas 1938 m. gruodžio 21 d. Kino teatras statytas adresu Laisvės al. 36 (dabar Laisvės al. 54). Šalia kino teatro Antanas ir Petras Steikūnai pasistatė ir gyvenamą namą (taip pat adresu Laisvės al. 36), kurį projektavo dipl. stat. inž. Algirdas Prapuolenis. Kino teatras pradėtas statyti 1939 m. gegužės mėn. ir planuotas pastatyti dar iki 1940 m. pradžios, bet komisijos apžiūrėtas ir leistas eksploatuoti tik 1940 m. balandžio 13 d., o kino teatro atidarymas įvyko 1940 m. balandžio 17 d. Net ir atidarius kino teatrą dar nebuvo užbaigti visi darbai. Juos sutrikdė nereguliarus medžiagų tiekimas, vykęs karo sąlygomis, bei labai dideli reikalavimai kino teatro įrengimui, kuriuos iškėlė sau savininkai ir architektas. „Romuva“ turėjo simbolizuoti naują kokybės prasme Kauno kino teatrų raidos etapą. Tam, kad būtų sudarytos kuo palankiausios sąlygos žiūrovams atsipalaiduoti ir žiūrėti kokybiškai rodomus filmus, buvo reikalinga didelė erdvė (net 800 m2 plotą užimančiame pastate vien salė buvo apie 6000 m3, 10 m3 erdvės vienam žmogui), labai gera akustika (specialios konstrukcijos, netinkuotos lubos, neduodančios rezonanso, sienos padengtos specialia akustikai reikalinga medžiaga, kuri buvo patentuota Lietuvoje), patogūs, estetiški baldai ir optimalus jų išdėstymas (lietuviško stiliaus, minkštos kėdės ir kiti baldai, pagaminti Jono Vainausko ir Vinco Kliokio baldų ir medžio apdirbimo dirbtuvėse, medžiaga kėdėms pagaminta liaudies menui ir namų pramonei remti koperatinėje bendrovėje „Marginiai“, kėdžių išdėstymas taip įrengtas, kad kiekvienas žiūrovas galėtų nekliudomai žiūrėti, kas dedasi ekrane, nes kiekvienos kėdės centras - ekrano centras, salė be balkono, todėl jos erdvė dar optiškai padidėja), labai gera kino salės ventiliacija (pastovi oro cirkuliacija, vasarą, jei karšta, oras turėjo būti atvėsinamas specialiu įrenginiu iki 15 laipsnių šilumos), moderni kino demonstravimo aparatūra, jos tinkamas įrengimas (kino teatre buvo įrengta moderniškiausia visam Pabaltijyje, tokia, kaip ir Paryžiuje, Zeiss – Kon aparatūra, šviesos iš aparato į ekraną kritimo kampas tik 4 – 5 laipsniai, įrengta speciali aparatūra reklamų fonui paįvairinti). Be to, maloniai nuteikė estetiška, graži aplinka viso kino teatro (tiek vidaus, tiek išorės), tiesa, dar iki galo nesutvarkyta, kino teatrui pradėjus veikti. (KRVA, f. 218, ap. 2, b. 3955; Steikūnų „Romuvos“ kinas // Lietuvos žinios. - 1940, bal. 18, p. 8; Naujas įnašas į lietuvių verslininkų gyvenimą: A. ir P. Steikūnų kinoteatro „Romuva“ atidarymo proga // Verslas. - 1940, bal. 20, p. 2). Simboliška, kad atidarymo proga kino teatre buvo parodyta „Didžiosios meilės simfonija“. Vėliau repertuarą sąlygojo karo metų aktualijos. Vokiečių okupacijos metais šiame kino teatre buvo demonstruojami filmai kareiviams. Sovietiniais metais buvo ilgiausiai veikusiu, dar Laikinojoje sostinėje pastatytu, kino teatru. „Romuvos“ kino teatras buvo vertas, kad jį pamiltų žiūrovai. Todėl nieko stebėtino, kad būtent jo veikla aktyvių kauniečių pastangomis buvo atnaujinta po jo uždarymo 2007 m., o šiuo metu didelei rekonstrukcijai uždarytas kino teatras tikrai sugrįš naujam gyvenimui.