KAVB galerija

Lietuvos Šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Pirmosios nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu ši organizacija visuotinai bei iškilmingai šventė savo įkūrimo dešimtmetį ir dvidešimtmetį. Iškilmės vyko Kaune. Jos buvo plačiai aprašytos ne tik Šaulių sąjungos Centro valdybos leistame „Trimito“ žurnale, bet ir dienraščiuose, Lietuvos kariuomenės žurnale „Karys“ ir kituose laikraščiuose bei žurnaluose.

Dainų šventė buvo sudėtinė Šaulių sąjungos šventinių renginių programos dalis. Parodai atrinkome tik dainų šventės arba su ja susijusius nesikartojančius vaizdus (pvz., šventėje dalyvavusių chorų, šventės dirigentų ir pan.). Išimtis padaryta tik į bendrą visumą sujungtoms fotografijoms, savotiškiems koliažams, kuriuos dažnai galime pamatyti XX a. I pusės spaudoje.

LŠS dešimtmečio dainų šventė (1929 06 24). Jubiliejinė dainų šventė buvo proga reklamuoti esamus ir kurti naujus chorus. Žurnale „Trimitas“ spausdintos pasipuošusių choristų, chorvedžių ir rinktinės vadų bendros nuotraukos su palankiais prierašais, rodžiusiais jų darbo pripažinimą. Daugiausiai dėmesio sulaukė Nikodemo Martinonio vadovaujamas Šaulių sąjungos centrinis mišrus choras (1923–1940). Kadangi buvo vienas pajėgiausių Lietuvoje, jo veikla spaudoje plačiai aprašyta. Greičiausiai norint parodyti šaulių aktyvumą ir kultūrinės veiklos sklaidą visoje šalyje, dėmesys skirtas ir labiau nuo laikinosios sostinės nutolusiems chorams. Prieš dainų šventę buvo išspausdintos Ylakių, Šakių, Marijampolės chorų nuotraukos. Pastarasis susikūrė naujai, todėl jam buvo skirta daugiau dėmesio. „Trimito“ 22 numeryje buvo išspausdinta žinutė apie Marijampolėje susiorganizavusį šaulių moksleivių chorą, kurį sudarė 104 dainininkai. Teigiama, kad juos muzikas Juozas Kamaitis buvo jau beveik paruošęs sąjungos sukaktuvių šventei (5, p. 358). Netrukus po šios žinutės, 24-ajame numeryje, buvo išspausdinta šio choro kartu su dirigentu bei rinktinės vadu nuotrauka. Po ja esantis prierašas skelbė, kad choras jau pasirengęs šaulių dainų šventei. Chorų pasiruošimo, kūrinių atlikimo kokybė buvo siejama su dirigentų gebėjimais. Daug dėmesio šaulių spaudoje skirta vyriausiems dainų šventės dirigentams Nikodemui Martinoniui ir Antanui Vaičiūnui, atsakingiems ir už pasiruošimo lygio įvertinimą. Jie buvo įpareigoti prieš šventę aplankyti visus užsiregistravusius chorus ir patikrinti, ar tinkamai paruoštas repertuaras.

Spaudoje skelbtoje Šaulių sąjungos dešimtmečio šventės programoje daug dėmesio skirta dainų šventei – gana detaliai pateikta jos eiga, repertuaras. Matome, kad programa susidėjo iš trijų dalių: bendro šaulių choro pasirodymo šventės pradžioje, Klaipėdos krašto jungtinio choro pasirodymo ir pabaigoje – vėl bendro šaulių choro. Jubiliejinė dešimtmečio šventė buvo iškilminga, dėmesys kreiptas ne tik į šaulių aprangą, kokybišką programoje numatytų renginių atlikimą, bet ir šventinių erdvių papuošimą. Šaulių pagrindiniai renginiai vyko Petro Vileišio aikštėje, į kurią vedė vartai, papuošti tautine ir Šaulių sąjungos simbolika. Sutemus jie buvo apšviesti ir žymėjo įėjimą, buvo puošnus šventės akcentas.

Šventę pradėjo jungtinis N. Martinonio diriguojamas Šaulių sąjungos choras. Skirtingais spaudos duomenimis, jį sudarė nuo 2500 iki 3000 dainininkų. Antroje dalyje pasirodė Klaipėdos krašto jungtinis choras, kuriame dainavo 800 dainininkų. Jie, pritariant orkestrui, atliko tris dainas. Pastebima, kad į Kauną atvyko ne visi Klaipėdos krašto šaulių chorai, nes dalis jų dalyvavo tradiciniame Joninių sutikime ant Rambyno kalno.

Periodinėje spaudoje rašoma, kad visos šventės metu nenuilstamai grojo orkestras, sudarytas iš 300 muzikantų. Ypač iškilmingai skambėjo tautos himnas, atliekamas jungtinio choro su orkestru.

Jubiliejinėse šventėse dalyvavo giminingų organizacijų atstovai iš Latvijos, Estijos, Suomijos. Ta proga jų spaudoje taip pat nemažai rašyta apie Lietuvos Šaulių sąjungos istoriją ir jubiliejinius renginius. Iliustraciją, kurioje būtų dainų šventės vaizdai, pavyko rasti tik Aizsargų – latvių šaulių organizacijos (latv. Aizsargi) – leidinyje „Aizsargs“.

LŠS dešimtmečio jubiliejus populiarino domėjimąsi organizacija, jos veikla šalies viduje ir už jos ribų. Dainų šventė buvo būdas visuomenei pademonstruoti savo kultūrinės veiklos pasiekimus. Nors ir buvo vietinio pobūdžio, šaulių dainų šventė skatino chorų kūrimąsi, kėlė jų meistriškumo lygį, visuomenė ėmė labiau domėtis chorine kultūra.

LŠS dvidešimtmečio dainų šventė (1939 06 24). Dvidešimtmečio sukaktuvėms Šaulių sąjunga planavo dar įspūdingesnę šventę ir kruopščiau ruošėsi jubiliejiniams renginiams. Dainų šventė planuota iškilmingesnė, su daugiau dalyvių ir ligtolinėje Lietuvos dainų švenčių istorijoje dar nematytais ar retai pasitaikančiais sceninio apipavidalinimo efektais bei muzikiniais pasirodymais.

Kaip ir prieš dešimtmetį, Šaulių sąjungos leistame laikraštyje „Trimitas“ skelbti straipsniai, geriausių, aktyviausių šaulių chorų nuotraukos. Ir po dešimties metų geriausiu išliko Šaulių sąjungos centrinis mišrus choras, vadovaujamas Nikodemo Martinonio, tačiau aktyvumu nenusileido ir labiau nuo centro nutolusių vietovių chorai. Pavyzdžiui, Ukmergės miesto choras, vadovaujamas [Romo?] Čaikausko, kuriame dainavo 45 dainininkai. 1938 m. jie surengė 13 koncertų, iš jų 4 bažnytinius. Čaikauskas ne tik vadovavo chorui, tačiau ir kūrė muziką. Spaudoje minima, kad be kitų kūrinių choras atliko ir jo koncertinį maršą „Pirmyn gedeminėnai“. Kaip ir prieš dešimtąjį, taip ir dvidešimtojo jubiliejaus proga kūrėsi nauji šaulių chorai. Ypač iškilmingai prasidėjo geležinkelininkų rinktinės šaulių vyrų choro kelias. Jis įsikūrė 1938 m. pabaigoje, o 1939 m. vasario 4 d. geležinkelininkų salėje Šančiuose buvo surengtos iškilmingos choro įkurtuvės ir krikštynos. Pagal to meto pasiturinčių miestiečių tradiciją, dalyvavo keturi krikštatėviai – valstybės teatro artistai Ona Rymaitė ir Jeronimas Kačinskas bei rinktinės vadas plk. ltn. Balsys ir ponia Avižovienė. Chorui suteiktas Perkūno vardas. Šventę vainikavo iškilmingas choro koncertas.

Dvidešimtmetis buvo ne tik šventė, bet ir tinkamas metas apžvelgti nuveiktus darbus. Jotvingo vardu pasivadinusio autoriaus straipsnyje „Kultūrinė Šaulių Sąjungos reikšmė“ (4, p. 589) analizuojama įvairiapusė šaulių kultūrinė veikla. Vienoje iš iliustracijų pateikta šaulių chorų dinamika 1920–1939 metais. Nors diagrama nėra tiksli, tačiau nuo XX a. 4 dešimtmečio matome šaulių chorų didėjimo tendenciją.

Galima sakyti, kad Šaulių sąjungos chorinės muzikos šventė susidėjo iš dviejų dalių. Pirmiausia birželio 23 d. Valstybės teatre vyko geriausiųjų (išskyrus Šaulių sąjungos centrinį mišrų chorą) varžytuvės. Geriausiai pasirodė ir pirmą vietą laimėjo Tauragės šaulių rinktinės choras, vadovaujamas P. Vacbergo, bei Šiaulių miesto kuopos choras, vadovaujamas Puidoko. Daugiausia taškų pelnę keturi chorai buvo apdovanoti. „Tauragės choras gavo radijo aparatą (600, - litų vertės) Šiaulių choras – statulą, vaizduojančią pergalę, Šančių – metalinį paveikslą, „Maisto“ kuopos – kankles“ (1, p. 151). Taigi varžytuvių dalyviai ne tik pelnė pripažinimą, bet ir gavo vertingų dovanų.

Spaudoje buvo rašoma, kad Kaunas „sušaulėjo“, šauliai jį tiesiog užplūdo. Tačiau mieste labiausiai visų akį traukė šaulės, apsirengusios tautiniais drabužiais. Moterys galėjo rinktis – vilkėti Šaulių sąjungos uniforma ar tautiniais drabužiais. Pastaruosius daugiausia rinkosi choristės ir tautinių šokių šokėjos. Iškilmingoje eisenoje žygiavusios tautiniais kostiumais pasipuošusios šaulės susilaukė daug spaudos ir fotografų dėmesio bei pagyrų. Iš viso šventėje dalyvavo apie 5500 dainininkių ir sportininkių šaulių (2, p. 35).

Dainų šventė vyko birželio 24 dienos vakare. Taip vėlai (20.45–22.00 val.) lauko estradoje dainų šventė vyko pirmą kartą. Dainų slėnis buvo dirbtinai apšviestas. Prožektoriai iš vienos pusės stipriai apšvietė publiką, o chorų estrada ir dirigentų tribūna buvo tik menkai apšviesta keliomis lempomis iš viršaus ir liko beveik patamsyje. Apšvietimas susilaukė kontroversiškų vertinimų. Žiūrovams, žurnalistams patiko, nes kūrė romantišką, paslaptingumo įspūdį, o muzikai atsiliepė neigiamai, nes dainininkai ir orkestrantai prastai matė natas bei dirigentą (1, p. 151).

Šioje dainų šventėje daug kas vyko pirmą kartą – koncertas lauko estradoje sutemus, skaitlingo jungtinio vyrų choro bei didelio jungtinio orkestro pasirodymai, žygio dainų atlikimas ir pan. Pasirodymai laikyti sėkmingais ir manyta, kad jie bus pavyzdys bei paskatinimas kurti naujus vyrų chorus ir orkestrus, ypač provincijoje (1, p. 152). Palankiai atsiliepta ir apie jungtinio choro, kuris atliko gana sudėtingus kūrinius, meistriškumo lygį. Šaulių jubiliejinė dainų šventė susilaukė palyginti menkos kritikos ir daug pagyrų spaudoje. Ją teigiamai vertino tiek visuomenės atstovai, tiek to meto profesionalai muzikai. Šiandieniniai chorinės kultūros tyrinėtojai apie LŠS dvidešimtojo jubiliejaus proga surengtą dainų šventę taip pat atsiliepia labai palankiai: „[...] 1939 m. šaulių šventę Kaune galėtume laikyti net pačia geriausia tarpukario dainų švente apskritai“ (3, p. 47).

Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku