„Spalvos mene: mėlyna“
Grožėjimasis spalvomis yra vienas pirmųjų žmogaus meninių pojūčių. Visais laikais norėta išgauti ryškias spalvas iš augalų ar mineralų, panaudoti jas dekoruojant savo kūnus ir aplinką, taip užmezgant ryšį vieniems su kitais, su gamta ar netgi su nematomuoju pasauliu bei dievybėmis.
Nenuostabu, kad meno kūriniuose spalva taip pat visada turėjo ypatingą reikšmę. Viena iš rečiausiai natūralioje gamtoje sutinkamų, bet menininkų dažniausiai bandomų išgauti spalvų – tai mėlyna. Nuo senųjų civilizacijų iki šių laikų, kūrėjai mėlynai spalvai yra suteikę daugybę skirtingų prasmių.
Mėlyna nėra tiesiog mėlyna, ji susideda iš milžiniško spalvų ir atspalvių spektro – nuo švelniai dangiškos melsvos iki tamsaus ir gilaus vandenyno gelmių mėlio.
Parodą parengė Kristina Dailidaitė