Autoportreto suvokimas tikriausiai atsirado tada, kai žmogus pirmą kartą išvydo savo atspindį vandenyje.
XV-tame amžiuje imta piešti autoportretus, kuriuos dailininkai paprastai įkomponuodavo masinėse paveikslų scenose. Autoportreto kaip atskiro žanro gimimas siejamas su vokiečių menininko Albrechto Diurerio kūryba (XV a. pab.), o XVII-o amžiuje jį ypač išpopuliarino olandų tapytojas Rembrandtas, pirmasis išryškinęs psichologinį portreto aspektą. Pradžioje dailininkai tapę tik tikslius savo natūros bruožus, tačiau pamažėle darbuose atsirado poreikis parodyti ir vidines būsenas.
XIX-ame amžiuje menininkai įkvėpimo vis dažniau ieškojo savo vidiniame pasaulyje. Vis dar buvo dailininkų, kurie autoportretą kūrė kaip save reprezentuojantį kūrinį (Edgar Degas, Edouard Manet, Claude Monet). Šiose drobėse atskleidžiama tai, kaip dailininkai matė ir pristatė save visuomenei. Vincent van Gogh, Paul Gauguin, Edvard Munch ir daugelis kitų modernistų savo portretuose perteikė asmeninius išgyvenimus, emocijas ir vidines nuostatas. Kiekvienas portretas reikalavo iš menininko gilesnės savianalizės, tačiau kartu autoportretas buvo ir naujų meninių idėjų ir priemonių bei savo išskirtinio braižo pateikimas. Fiksuodami svarbesnius savo gyvenimo įvykius , XIX-o amžiaus modernistai kūrė įtaigius , psichologines būsenas išryškinančius kūrinius. Vienas produktyviausių to meto autoportreto kūrėjų – Vincent van Gogh, nutapęs ne vieną dešimtį šio žanro darbų.
Vaizduodami save dailininkai buvo veikiami aplinkos, kuri darė įtaką ne tik jų asmeniniam gyvenimui, bet ir kūrybai . Tad autoportreto analizė yra aktuali tiriant ne tik pavienių dailininkų kūrybą, bet ir analizuojant to laikotarpio dailės raidą bei kūrybinę, socialinę atmosferą.
Naudotos Meno leidinių skyriaus fondo knygos:
1. Bazin, Germain. Edouard Manet. – München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1975. – P. 2. II I 6413
2. Bonnard, Pierre. Pierre Bonnard: Album. – Paris: Éditions cercle d‘art, 1969. – P. 41. II I 9859
3. Cézanne, Paul. L‘opera completa di Cézanne. – Milano: Rizzoli, 1970. – Il. 9, 16. II I 22099
4. Clay, Jean. L‘impressionnisme: Album. – Paris: Hachette, 1971. – P. 22, 109, 126, 127, 158, 159, 164, 165, 170, 234, 235, (240). II I 8483
5. Clay, Jean. L‘impressionnisme: Album. – Hachette, 1971. – P. 22, 109, 126, 127, 158, 159, 164, 165, 170, 234, 235, (240). II I 17107
6. Cogniat, Raymond. Paul Gauguin. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1973. – P. 2, 19, 31, 38, 45, 51, 61, 86. II I 6407
7. De Toulouse-Lautrec, Henri. L‘opera completa di Toulouse-Lautrec. – Milano: Rizzoli, 1977. – Il. 1. II I 21720
8. Degas, Edgar. L‘opera completa di Edgar Degas. – Milano: Rizzoli, 1970. – P. 23, 91. II I 22090
9. Dunlop, Ian. Edvard Munch. – London: Thames and Hudson, 1977. – Il. 29, 40. II I 8557
10. Five hundred self-portraits. – London: Phaidon Press Limited, 2000. IZ 1-02-8798
11. Flemish and dutch painting: from Van Gogh, Ensor, Margritte and Mondrian to contemporary artists. – New York: Rizzoli, 1997. – P. 110, 112. II I 22214
12. Gauthier, Maximilien. Renoir. – Paris: Flammarion, 1967. – P. 3, 80, 81. II I 6400
13. Harris, Nathaniel. A treasury of impressionism: Album. – 2. impr. – New York: Crescent, 1980. – P. 92, 99, 226, 265, 269, 278, 284, 285, 286, 296, 301. II I 8561
14. Janssens, Jacques. James Ensor. – New York: Crown publishers, INC., 1978. – P. 3, 7. II Už 14585
15. Lassaigne, Jacques. Vincent Van Gogh. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1973. – P. 2, 35, 50, 65, 86. II I 6410
16. Munch, Edvard. Edvard Munch i Nasjonalgalleriet. – Oslo: Nasjonalgalleriet, 1989. – P. 60, 82, 112. I I 20584
17. Munch, Edvard. Edvard Munch: Symbols and images. – Washington: National Gallery of Art, 1978. – P. vi, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 26, 28, 29, 30, 134. II Už 28974
18. [Munch: Kandinsky: Album]. – Tokyo, 1973. – Il. 14, 15, 33, II, . –Japonų kalba. II I 7073
19. Neumannová, Miloslava. Vincent van Gogh kresby. – Praha: Odeon, 1987. – P. 7. II I 16222
20. Rădulescu, Neagu. Matisse. – Bucureşti: Editura Meridiane, 1971. – Il. 1. II Už 10515
21. Renoir, Auguste. Renoir, Hayward Gallery, London, 30 janvier – 21 avril 1985: Catalogue. – Paris: Réunion des musées nat., 1985. – P. 67, 69, 302, 332. II I 17074
22. Rodin, Auguste. Rodin: Sculptures. Album. – Oxford: Phaidon, 1979. – P. 12. II I 8343
23. Stang, Nicolay. Edvard Munch. – Dresden: Verlag der Kunst, 1977. – P. 81, 88, 177; Il. 1, 26, 32, 43, 44, 65, 66, 67. I U 70624
24. Terrasse, Antoine. Edgar Degas. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1972. – P. 2, 5, 12. II I 6409
25. Timm, Werner. Edvard Munch. – Berlin: Henschelverlag Kunst und Gesellschaft, 1973. – P. 15; Il. 28. II I 6519
26. Timm, Werner. Edvard Munch. – Berlin: Henschelverlag Kunst und Gesellschaft, 1976. - P. 15; Il. 28. II Už 12642
27. Treble, Rosemary. Van Gogh and his art. – London etc.: Hamlyn, 1978. – P. 37, 38, 46, 72, 94, 105. II I 7006
28. Van Gogh, Vincent. L‘opera pittorica completa di Van Gogh: Vol. 2. – Milano: Rizzoli, 1977. Il. 84, 91, 101. II I 21722
29. Van Gogh, Vincent: atvirukas. Edition Stedelijk Museum. Grupinis fondas. 7.041:73/76
30. Wadley, Nicholas. Sezanne and his art. – New York: Galahad Books, 1975. – P. 36, 37. II I 7016
31. Wildenstein, Daniel. Claude Monet. - München: Schuler Verlagsgesellschaft, 1971. – P. 2. II I 6411
Parodą parengė Vilma Gerasimovienė ir Kristina Dailidaitė
