Turbūt dauguma Kaune gyvenančių žmonių sutiks, jog galime pagrįstai didžiuotis istoriniu tarpukario laikotarpiu bei nuveiktais darbais laikinojoje sostinėje. Apie išaugusią nepriklausomos valstybės reikšmingumą liudija ir tuo laikotarpiu iškilę pastatai, savo architektūrine raiška nenusileidžiantys to meto Europos architektų darbams bei iki šiol žavintys tiek architektūros mylėtojus, tiek į miestą atvykusius žmones.
Nepriklausomybės dešimtmečiais, naujai besikuriančioje valstybėje su sostine Kaune, svarbių pastatų projektams buvo skelbiami architektūriniai konkursai. Tinamiausias stilius reprezentaciniams objektams buvo laikomas istorizmas, kuriuo remdamiesi kūrė tokie žymus architektai kaip M. Songaila, E. Frykas, V. Dubeneckis. Trečiajame dešimtmetyje, kartu su nauja architektų karta, baigusia mokslus Lietuvos Universiteto Technikos fakultete arba Europos universitetuose, ateina progresyvesnės, Vakarų Europoje paplitusios, funkcionalizmo architektūros idėjos, kurios geriausiai atsispindėjo V. Landsbergio – Žemkalnio, K. Reisono, F. Vizbaro ir kitų architektų kūryboje.
Beeidami Kauno gatvėmis ir atkreipę dėmesį į kai kuriuos Pirmojoje Respublikoje iškilusius pastatus, fasaduose taip pat galime išvysti įvairių architektūrinės ornamentikos pavyzdžių. Jų atsiradimą iš dalies sąlygojo politinė ir socialinė situacija, nulėmusi tarp pačių architektų bei visuomenininkų tarpukario laikotarpiu įsivyravusią diskusiją, kurios metu buvo ginčijamasi, kokia gi vis dėlto turėtų būti lietuviška architektūra. Tarpukario Kaune, tapusiame laikinąja sostine, kartu su naujų statybų poreikiu, iškilo tautinio identiteto paieškos, kurios taip pat pasireiškė architektų kūryboje. Kaip pats tinkamiausias, sektinas pavyzdys, buvo laikoma liaudies menas, su specifine, tik jam būdinga ornamentika.
1925 metais išleistas „Lietuvių statybos ir puošybos pavyzdžių“ albumas, kuriame pateikti liaudies meno ir architektūros pavyzdžiai, turėję suteikti inspiracijų to meto architektams, kuriant lietuvišką architektūros stilių. Po 1926 metų perversmo, įsitvirtinus autoritariniam A. Smetonos valdymui, istoriko D. Mačiulio nuomone, tautiškumas paskelbtas nekvestionuojama vertybe.
Remiantis leidiniu „Kauno architektūra“, galima išskirti dvi tarpukariu vyravusias architektūrinės ornamentikos tendencijas:
I. Tautinio stiliaus, imituojanti liaudies meno formas ir drožybą;
II. Art Deco, kuris galėjo pasireikšti kaip stilizuota liaudies motyvų išraiška arba atspindėti modernumo siekį architekto kūryboje.
Šiuolaikinėje architektūros istorijoje, ryškiausiais tautinių ieškojimų pavyzdžiais laikomas „Tulpės“ kooperatyvo namas (A. Mickevičiaus g. 15), fabriko „Ragutis“ gyvenamasis namas (Savanorių pr. 9). Pastatų fasaduose panaudoti tulpių ornamentai primena liaudies meno ornamentiką, medžio drožybą.
Išskirtinis Art Deco ornamentikos pavyzdys – namas Vytauto pr. 58. Šviesaus kolorito išlenktame fasade išryškėja tamsūs elementai – bareljefai menčių viršūnėse, skulptūrėlės, prieangio kolonėlės su augaliniais kapiteliais. Art Deco ornamentikos galime pastebėti namų S. Daukanto g. 14 ir A. Mickevičiaus g. 17 fasaduose, kuriuose matomi dekoratyvinių kaukių, spindulių, zigzagų ornamentai.
Tautiškumo siekis pastebimas architekto F. Vizbaro kūryboje ir jo suprojektuotame centriniame Kauno pašte (Laisvės al. 102) bei VDU menų fakulteto pastate (Laisvės al. 53). Abiejuose pastatuose profiliuotos langų briaunos primena medžio drožybą.
Tarpukario architektūroje, ornamentai galėjo būti tiek geometrizuotų (Art Deco ornamentai, zigzagai), tiek antropomorfinių (skulptūros, dekoratyvinės kaukės) ar augalinių motyvų formų. Dažniausiai komponuoti simetriškai arba esantys pavieniai. Architektūrinė ornamentika galėjo atlikti įvairias funkcijas: reprezentacinę, susijusią su tautinio stiliaus paieškomis arba simbolinę, dekoratyvinę.
Parodos ir fotografijų autorė Julija Laurinaitytė.
Literatūros sąrašas:
Knygos:
1. Anglų-lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas = English-Lithuanian explanatory dictionary of architecture / Laimutė Kitkauskienė, Napalys Kitkauskas ; Vilniaus Gedimino technikos universitetas. - [2-oji patais. ir papild. laida]. - Vilnius : Technika, 2009 (Vilnius : Standartų sp.). - 255, [1] p.
2. Art deco Lietuvoje : [parodos katalogas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio muziejus, 1998 X 22-1999 V 2 ; sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė]. - Kaunas : Nac. M.K. Čiurlionio dailės muz., 1998 (Kaunas : Keturios spalvos). - 191 p.
3. Art Deco architecture / Bayer, Patricia. - London: Thames and Hudson, 1992.
4. Dailės žodynas / Kultūros ir meno institutas. Vilniaus dailės akademija ; [redaktorių kolegija: Jolita Mulevičiūtė (atsakomoji redaktorė) … [et al.]. - Vilnius : VDA l-kla, 1999 (Vilnius : Vilspa). - 494, [2] p.
5. Kauno architektūra : albumas / redkol.: A. Jankevičienė (sudaryt. ir moksl. red.) … [et al.] ; Lietuvos statybos ir architektūros MTI. - Vilnius : Mokslas, 1991. - 367, [1] p.
6. Lietuvių liaudies ornamentai : valstiečių baldų puošybos ir simbolikos bruožai / Elvyra Usačiovaitė ; Kultūros ir meno institutas. - Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, 1998 (Vilnius : Petro ofsetas). - 147 p., [80] iliustr. lap.
7. Lietuvių statybos ir puošybos pavyzdžių albumas = Album of examples of Lithuanian architecture and ornamentation. - Kaunas : Vidaus reikalų ministerijos statybos insp., 1925 (Kaunas : Valstybės sp.). - 99 p.
8. Modernity and identity: art in 1918-1940 / Institute of Culture and Art ; [translator Aušra Simanavičiūtė]. - Vilnius : Vilniaus dailės akad. l-kla, 2000 (Vilnius : VDA l-kla). - 211, [1] p.
9. Tautodailė. Kn. 4 : Lietuvių liaudies ornamentika / leid. sudarė F. Marcinkas, G. Puodžiukaitytė. - Vilnius : Lietuvos liaudies kultūros centras, 1994. - 80 p.
10. Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais / Dangiras Mačiulis ; Lietuvos istorijos institutas. - Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005 (Vilnius : Petro ofsetas). - 300, [1] p.
Straipsniai:
1. Kančienė, Jolita. Lietuvos architektų orientyrai tarpukaryje // Archiforma, 1996, Nr. 1.
2. Petrulis, Vaidas. Erdvinės lietuvių tautinio stiliaus politikos projekcijos 1918-1940 m. // Meno istorija ir kritika, 2008, Nr. 4.
3. Šatavičiūtė, Lijana. Antano Tamošaičio tautinio stiliaus koncepcija // Menotyra, 2001, Nr. 2.
Interneto šaltiniai:
1. http:/ / www.autc.lt/Public/Lectures.aspx?id=2.
2. Dubeneckis, Vladimiras. Apie mūsų architektūrą. In: Baras, 1925, Kn. 1, p. 90 – 95. http:/ / www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000291234.
3. Dobužinskis, Mstislavas. Kelios mintys apie tautinio meno kelius. In: Naujoji Romuva, 1932, Nr. 23, p. 3 – 4. http:/ / www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002137933.
4. Dobužinskis, Mstisilavas. Kelios mintys apie tautinio meno kelius (tęsinys). In: Naujoji Romuva, 1932, Nr. 24, p. 4 -5. http:/ / www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002137933.
5. Dobužinskis, Mstislavas. Dėl lietuvisko stiliaus. In: Naujoji Romuva, 1938, Nr. 33-34, p. 3 – 5. http:/ / www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C1B0002137933.
6. Galaunė, Paulius. Architektūros reikalu. In: Lietuvos aidas. 1918 Gruodžio 24, p. 5. http:/ / www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/LNB0000000F.
7. Galaunė, Paulius. Mūsų architektūros stiliaus reikalai. In: Gaisai, 1931. Nr. 5, p. 87 – 89. http:/ / www.epaveldas.lt/object/recordDescription/LNB/C10000063628.
