Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Europos miestai: Venecija XVIII-XIX a. mene
Venecija – keliautojų, menininkų ir svajotojų širdis užbūręs miestas, vaizduotę ir estetinį pajautimą ugdantis ir žadinantis urbanistinis stebuklas. Jo ramiai tyvuliuojančiuose vandenyse nepailstamai verda gyvenimas, o akims poilsio neduoda įspūdinga architektūra ir kiekviename posūkyje laukiantys meno kūriniai, romantiški kiemeliai ir vis naujai atsiveriantys nuostabūs kraštovaizdžiai.
Venecija – miestas šiaurės rytų Italijoje, Veneto regiono sostinė. Miestas išsidėstęs 118-oje salelių, Venecijos įlankos lagūnoje. Kanalais atskirtas saleles jungia net 400 tiltų. Lagūna ir dalis miesto yra įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Miesto gyvenimas pulsuoja žymiuosiuose jo kanaluose, kurie išsiraizgę lyg kraujagyslės, pernešančios šio miesto gyvastį, sugeriančios ir paskleidžiančios kasdieninį šurmulį. Venecijos vandenis skrodžiančios gondolos – XI amžiuje atsiradusios klasikinės miesto valtys. Siauras plokščiadugnis laivelis labai tiko plaukioti kanalais, tad nenuostabu, jog daugybę amžių tai buvo pagrindinė susisiekimo priemonė. XVI–XVIII a. mieste plaukiodavo net iki 10 000 gondolų, tuo tarpu šiandien jų išplaukia tik apie 400.
Šešėliuose skendintys siauri kanalai ir šviesos nutvieksti atviri įlankos vandenys, uždari kiemeliai ir plačios aikštės, gotikos ir renesanso laikotarpių rafinuoto stiliaus rūmai (palazzo) ir nuostabios bažnyčios – toks Venecijos paveikslas išnyra prieš keliautojo akis. Nieko keisto, kad miestą savo įkvėpimo šaltiniu pasirinko daugybė menininkų, kurie iki šių dienų bando pajusti ypatingą Venecijos atmosferą.
Turbūt žymiausias Veneciją savo kūriniuose įamžinęs dailininkas – XVIII a. italų tapytojas ir grafikas Canaletto (tikr. Giovanni Antonio Canal, 1697–1768), vienas garsiausių urbanistinių peizažų – vedutų – kūrėjų, o garsiausi būtent Venecijos vaizdai. Topografiškai tikslūs Canaletto miestovaizdžiai (juos kuriant naudota camera obscura) yra labai detalūs, atspindi ne tik ypatingą Venecijos atmosferą, šviesos, oro ir vandens dermę, bet ir ano meto viešojo gyvenimo ypatumus, panardina į didžiausių miesto švenčių sūkurį.
Francesco Guardi (1712–1793) – kitas XVIII a. italų tapytojas, vienas žymiausių Europos vedutų kūrėjų. Jis, kaip ir Canaletto, daugiausia tapė Veneciją, stengdamasis kuo tiksliau pavaizduoti urbanistinius objektus ir perteikti šio lagūnos miesto nuotaiką.
Venecija buvo sužavėjusi ir garsųjį prancūzų impresionistą Claude Monet (1840–1926), kurią jis pirmą kartą išvydo būdas 68-erių. Menininką sužavėjo mieste tvyranti šviesa ir spalvos. Kelionėje jis stengėsi kuo daugiau tapyti, bijodamas tik vieno – pakliūti į kūrybines „pinkles“ ir pavaizduoti Veneciją tokią, kokią yra matęs daugybėje garsių meno kūrinių. Monet drobėse, skirtingai nei XVIII a. meistrų darbuose, miestas išnyra lyg sapne, kaip ryškus, bet tolimas prisiminimas. Suprantama, impresionistų meistro darbuose Venecija mirguliuoja ir šviečia, kiek neįprasti rakursai leidžia į ją pažvelgti naujai.
Atsiradus fotografijai, atsirado galimybė Veneciją įamžinti nauju būdu. Knygų leidėjas ir pardavėjas Ferdinando Ongania (1842–1911) sumanė ir 1891 m. išleido albumą „Venecijos gatvės ir kanalai“ („Calli E Canali in Venezia“). Unikalaus leidinio fotograviūrose užfiksuoti ramesni laikai, prieš prasidedant „turistų invazijai“. Venecija atrodo idiliška, romantiška, apgaubta ramybės – tokia, kokią šiandien vargu ar galėtume pamatyti. Praėjusios eros žavesys čia atsiskleidžia visapusiškai ir pratęsia tapytojų pradėtą darbą – pamėginti užčiuopti Venecijos dvasią.
Panaudota literatūra:
1. Bernardo Bellotto gennant Canaletto: Acht farbige Gemäldewiedergaben. – Leipzig: Seemann, 1957. II I 17484
2. Calli e canali in Venezia. Monumenti. – Venise: Ongania, 1891. III R 15033
3. Canaletto: album. – Roma: Curcio, 1979. II I 9427
4. Claude Monet. – New York: Abrams, S.a., 1960. II I 12085
5. Francesco Guardi. – Wien: Schroll, 1944. II I 17118
6. Guardi, Francesco: album. – Paris: Hachette-Fabbri. Už13265
7. Monet. – Kaunas: Šviesa, 1999. 3-99-7008
8. L’opera complets di Francesco Guardi: album. – Milano: Rizzoli, 1974. II I 22101
9. Pedrocco, Filippo. Canaletto and the Venetian Vedutisti. – Florence: Scala; New York: Riverside, 1995. 2-00-6421
10. Pignatti, Terisio. Canaletto. – Praha: Odeon, 1983. I I 12790
11. The complete paintings of Canaletto: album. – London: Weidenfeld and Nicolson, cop., 1970. II I 22092
12. Tout l’oeuvre peinte de Canaletto. – Paris: Flammarion, 1975. II I 22171
Parodą parengė vyresn. bibliotekininkė Kristina Dailidaitė
2019 m. liepa
1. Bernardo Bellotto gennant Canaletto: Acht farbige Gemäldewiedergaben. – Leipzig: Seemann, 1957. II I 17484
2. Calli e canali in Venezia. Monumenti. – Venise: Ongania, 1891. III R 15033
3. Canaletto: album. – Roma: Curcio, 1979. II I 9427
4. Claude Monet. – New York: Abrams, S.a., 1960. II I 12085
5. Francesco Guardi. – Wien: Schroll, 1944. II I 17118
6. Guardi, Francesco: album. – Paris: Hachette-Fabbri. Už13265
7. Monet. – Kaunas: Šviesa, 1999. 3-99-7008
8. L’opera complets di Francesco Guardi: album. – Milano: Rizzoli, 1974. II I 22101
9. Pedrocco, Filippo. Canaletto and the Venetian Vedutisti. – Florence: Scala; New York: Riverside, 1995. 2-00-6421
10. Pignatti, Terisio. Canaletto. – Praha: Odeon, 1983. I I 12790
11. The complete paintings of Canaletto: album. – London: Weidenfeld and Nicolson, cop., 1970. II I 22092
12. Tout l’oeuvre peinte de Canaletto. – Paris: Flammarion, 1975. II I 22171
Parodą parengė vyresn. bibliotekininkė Kristina Dailidaitė
2019 m. liepa
