Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Fiodoras Šaliapinas
Žymus rusų operos dainininkas, bosas Fiodoras Šaliapinas (rus. Фёдор Ива́нович Шаля́пин; 1873–1938 m.) iš Berlyno į Kauną traukiniu atvyko 1934 m. gegužės 19 d. Apsigyveno geriausiame Kauno viešbutyje – „Metropolyje“. Jo buvimas laikinojoje sostinėje sukėlė sensaciją. Einantį Laisvės alėja F. Šaliapiną lydėdavo smalsuolių minios, praeiviai sveikino šūksniais „valio!“.
Kauno žurnalistams jis papasakojo apie savo pirmąjį apsilankymą Kaune 1895 metais: „Benuobodžiaudamas Kauno [geležinkelio] stotyje, bufete pamačiau apdulkėjusius kažin kokius butelius. Kas čia? – paklausiau. Vynas! – sako man. – Kiek jis kaštuoja? – Penki rubliai bonka. – Na, sakau, palaukit, pamaniau, pamėginsiu ir parodysiu jiems, ką reiškia už pasenusį vyną tokias kainas plėšti. Pamėginau. Pasirodo, kad tai tikras nektaras, tirštas, skanus ir stiprus. Ėmiau ir išgėriau visą butelį. Paskui atėjo kažin koks traukinys, įlipau į vagoną, atsiguliau ir rytą man konduktorius pasakė, kad nuvažiavau visai į kitą pusę. Turėjau važiuoti į Berlyną, o atsidūriau Daugpilyje.“
1934 m. gegužės mėn. viešnagės Kaune metu F. Šaliapinas dainavo viename koncerte ir du kartus Šarlio Guno operoje „Faustas“, kurioje atliko Mefistofelio vaidmenį (Fausto vaidmenyje buvo jo draugas K. Petrauskas). Valstybės teatre, kuriame daugiausia sutilpdavo 750 žmonių, pasak Kazio Binkio, per F. Šaliapino pasirodymus susigrūdo „visas 1000 laimingųjų ir tiek pat liko nuskriaustųjų, kurie nebegalėjo į teatrą patekti. Apsukrūs Kauno žulikai nepraleido progos ir, užuot padirbinėję banknotus, padirbinėjo… suklastotus bilietus, kurių apie 50 pardavė. Senesnieji, kurie buvo girdėję F. I. Šaliapiną, pasiaukojo ir užleido savo vietas jaunimui: „Eikite ir klausykite, kad ir jūs pasenę galėtumėte pasakyti savo vaikams: ir aš girdėjau F. I. Šaliapiną“.“
Didįjį operos dainininką pagerbė ir Lietuvos valdžia – gegužės 26 d. Respublikos Prezidentas Antanas Smetona jam įteikė Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino pirmojo laipsnio ordiną.
Paskutiniame spektaklyje F. Šaliapinas, įteikdamas gėles savo bičiuliui Kiprui Petrauskui, pasakė: „Brangus drauge ir bendradarbi, kai mes anais laikais abu dirbome scenoje, aš nemaniau, kad likimas mums leis susitikti šiame puikiame Tavo teatre. Aš daug mačiau teatrų, bet Tavo teatras yra tikras teatras, kurio visi bendradarbiai dega viena kūrybos ugnimi. Tai dabar reta. Sveikindamas Tave, aš sveikinu visus Tavo draugus ir šią mielą publiką, kuri Jūsų pastangas taip kilniai moka įvertinti“. Anot K. Binkio, „tai buvo brandos atestato įteikimas mūsų operai ir didžiųjų nuopelnų pripažinimas jos kūrėjui Kiprui.“ Gegužės 27 d., paviešėjęs Kaune devynias dienas, Fiodoras Šaliapinas išvyko.
Apie Lietuvą ir Kauną F. Šaliapinas paliko itin šviesius atsiminimus. Anot jo, „žmogaus laimė kiekvieno vis kitaip suprantama. Aš manau, kad Kaune dauguma gyventojų norėtų nuvykti į Paryžių, laiko didele laime ten gyventi. O aš svajoju kaip patekti į Kauną, nes po visų triukšmingų miestų, Klaipėda ir Kaunas yra stebuklinga poilsio vieta! Čia vis taip ramu ir jauku…“ Jis teigė, jog Lietuvoje norėtų įsigyti ūkį ir jame vasaroti.
1934 m. lapkričio-gruodžio mėn. F. Šaliapinas dar keletą kartų aplankė laikinąją sostinę. Gruodžio 5 d. Valstybės teatras vėl buvo perpildytas, jame maestro dainavo operoje „Borisas Godunovas“. Iš Kauno F. Šaliapinas paskutinį kartą išvyko 1934 m. gruodžio 7 d.
Kauno valstybinis muzikinis teatras 2003 m. pastatė kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus ir rašytojo Herkaus Kunčiaus operetę „Kipras, Fiodoras ir kiti“ (režisierius Gytis Padegimas), kurioje pasakojama apie tarpukario Kauno menininkų gyvenimą, paliečiama ir didžiojo rusų menininko asmenybė.
1934 m. Fiodoras Šaliapinas aplankė Vytėnų dvare gyvenusį kompozitorių Antaną Račiūną, netgi padainavo dvaro rūmų balkone.
Literatūros sąrašas
1. [Apie F. I. Šaliapino gastroles Kaune] / [K. Binkis] // Raštai / Kazys Binkis. – Vilnius : Pradai, 1999. – [T.] 5, p. 399–400.
2. Feodoras Šaliapinas Kaune // Naujoji Romuva. – 1934, Nr. 176–177, p. 429.
3. Fiodoro Šaliapino gastrolės / G. Pilaitis. – Iliustr. // Švyturys. – 1985, Nr. 10, p. 16–17.
4. Fiodoro Šaliapino pėdos Lietuvos žemėje : istoriko žvilgsnis / Jonas Aničas. – Nuotr., iliustr. – Pabaiga. Pradžia: 2012, Nr. 4. // Naujoji Romuva. – 2013, Nr. 1, p. 10–24.
5. F. Šaliapinas Kaune: pažymint gimimo 100-ąsias metines / Apžvalgininkas. – Portr. // Kauno tiesa. – 1973, vas. 17, p. 3.
6. Garsusis Šaliapinas viešėjo Kaune // Mūsų rytojus. – 1934, geg. 29, p. 5.
7. Šaliapinas Kaune / A. Vidmantas // Lietuvos žinios. – 1934, lapkr. 29, p. 6.
8. 1922 metų žemės reforma Domeikavos krašte / Jonas Brigys. – Plan. // Domeikava / [sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius]. – Kaunas, 2013. – P. 234-237.
9. Повести о жизни : страницы из моей жизни : маска и душа / Федор Шаляпин ; [коммент. Е.А. Грошевой, И.Ф. Шаляпиной]. – Пермь : Пермское книжное издательство, 1969. – 371 р., [26] portr. lap. : portr.
