Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Napoleonas I
1812 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas I (pranc. Napoléon I; 1769–1821 m.) ėmėsi įgyvendinti savo planą nubausti Rusiją už tai, kad ji nesilaikė Didžiosios Britanijos kontinentinės blokados. Sutelkęs daugiau negu pusės milijono vyrų armiją per Varšuvos kunigaikštystę 1812 m. birželio 24 d. jis pasiekė Aleksotą. Kitapus Nemuno buvo jau kita valstybė – Rusijos imperija. Pagrindinė armijos stovykla įsikūrė Naugardiškių kaime. Likus dienai iki persikėlimo, Napoleonas kartu su keletu karininkų nujojo į Aleksotą, kur apžvelgė Kauną ir jo apylinkes. Pasakojama, jog jam grįžtant į štabą, žirgas (vardu Frydlandas) pasibaidė staiga iššokusio kiškio ir imperatorius nukrito. Napoleonas nieko netaręs, greitai atsikėlė, užšoko ant žirgo ir juokaudamas pasakė: „Jei būčiau romėnas, dabar pasukčiau atgal“. Lydintys karininkai šį įvykį palaikė blogu ženklu.
Per Nemuną buvo nutiesti keturi tiltai. Nuo kalvos greta Jiesios upelio, kuri dabar vadinama Napoleono kalnu, imperatorius stebėjo per Nemuną persikeliančią kariuomenę. Napoleono palydoje buvo ir lietuvių – kunigaikščiai Eustachijus Sanguška, Romualdas Giedraitis, grafai Liudvikas Pacas bei Gabrielius Oginskis. Tuomet per Nemuną persikėlė ir per Kauną pražygiavo apie 220 tūkst. karių. Napoleono armija kėlėsi keturias dienas. Pasak istoriko Arvydo Pociūno, „perkėla per Nemuną buvo viena geriausių persikėlimo operacijų pasaulinėje karybos istorijoje. Per trumpą laiką organizavus tiltų nutiesimą ir perkėlus dešimtis tūkstančių žmonių, žirgų, kito karinio turto, ne tik nežuvo nė vienas karys ar žirgas, bet nebuvo prarastas nė vienas vežimas.“
Kauniečiai nesutiko Napoleono iškilmingai kaip išvaduotojo, jo kariai ėmė apiplėšinėti miestiečius. Dalis gyventojų skubiai pasitraukė iš miesto. 1812 m. Kaune buvo apie 5 tūkst. gyventojų, apie 600 pastatų.
Napoleonas mieste praleido tris dienas. Birželio 24–26 d. jis buvo apsistojęs Karmelitų vienuolyne, čia buvo įsikūręs jo štabas. Vėliau persikėlęs į Kauną Napoleonas kurį laiką praleido Echelio name (dab. Muitinės g. 14, Vilniaus universiteto Kauno fakulteto korpusas). Vėliau Napoleonas, sėdęs į karietą, išvyko Vilniaus link. Napoleono Kaune palikta įgula įrengė keletą karinių įtvirtinimų, buvo pastatyti pastovūs tiltai per Nerį ir Nemuną.
Napoleono kariuomenei persikeliant per Nerį (atsitraukiantys kazokai buvo sugriovę tiltą) amžininkai užfiksavo dramatišką įvykį. Napoleono gvardijos lenkų eskadronas vykdydamas įsakymą plaukė per upę. Ties upės viduriu kavaleristus pradėjo nešti srovė ir jų rikiuotę išsklaidė. Žirgai ėmė skęsti. Kavaleristai iš visų jėgų bandė kovoti su srove, bet nesėkmingai. Būdami jau „beveik panirę į vandenį ir nebesistengdami išsikapstyti jie pasukę galvas Napoleono pusėn šaukė: „Tegyvuoja imperatorius!“.
Pralaimėjęs karą Rusijoje, persekiojamas caro kariuomenės ir atšiaurios žiemos, Napoleonas ir jo didžiosios armijos likučiai skubiai traukėsi. Į Kauną jis atvyko 1812 m. gruodžio 7 d. ankstų rytą, trumpam apsistojo minėtame Echelio name. Mieste ilgai neužtruko, pervažiavo tiltu per Nemuną ir buvo priverstas sustoti prie senojo kelio, vedusio stačiu šlaitu į Aleksotą. Karietoje buvusiems pakeleiviams teko išlipti ir stumti karietą į kalną. Vėliau imperatorius tęsė kelionę ir vakare atvyko į Marijampolę. Tomis dienomis Kaunas patyrė išbadėjusių, demoralizuotų prancūzų kareivių siautėjimą. Persekiojami rusų kariuomenės prancūzų armijos likučiai gruodžio 14 d. padegė miestą ir persikėlė per Nemuną. Po dviejų dienų rusų kariuomenė užėmė Kauną. Per šį karą Kaune buvo sunaikinta apie penktadalis namų.
Paradnaja (dab. Rotušės) aikštėje 1843 m. buvo atidengtas paminklas 1812 m. Rusijos pergalei prieš Napoleoną atminti. 1917 m. paminklą nugriovė vokiečių kariuomenė.
1992 m. birželio 23 d. ant buvusio Karmelitų vienuolyno sienos (dab. Kaunakiemio g. 40) atidengta memorialinė lenta (skulpt. Zigmas Survila), kurioje pažymėta, jog vienuolyne 1812 m. birželio 24–26 d. buvo apsistojęs Napoleonas.
Literatūros sąrašas
1. Aleksotas / Pranas Juozapavičius. – Iliustr. // Kaunas ir jo apylinkės [Rankraštis]. – Kaunas, 1980. – P. 428–429.
2. Iš Armano de Kolenkūro atsiminimų / Armanas de Kolenkūras. – Iliustr. // Napoleono armija Lietuvoje. – Vilnius : Mintis, [2011]. – P. 30.
3. Husarų baladė apie karą ir taiką Kaunakiemio gatvėje / Audronė Vaitkutė. – Iliustr. // Kauno laikas. – 1992, birž. 25, p. 1.
4. Kaunas atvirukuose Pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – P. 149.
5. Lietuva ir Napoleonas / Virgilijus Pugačiauskas ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius, 2012. – P. 29–36.
6. Napoleonas Bonapartas Lietuvoje 1812 metais / Ovidijus Jurkša, Kristina Jurkšienė // Aleksoto istorija laiko tėkmėje. – Kaunas : [s.n.], 2016. – D. 1, p. 38–40.
7. Napoleono ir Didžiosios armijos istorija 1812 metais / Philippe-Paul de Ségur. – Vilnius : Eugrimas, [2012]. – T. 1, p. 102–103.
8. Napoleono lobių ir nakvynės Kaune mįslė : Prancūzijos imperatorius ir jo kariauna paliko mieste iki šiol vaizduotę kaitinančių pėdsakų / Virginija Skučaitė. – Nuotr. // Kauno diena. – 2004, gruod. 11, priedas „Aukštyn žemyn“, p. 5.
9. Prancūzijos kariuomenės persikėlimas per Nemuną ties Kaunu [1812 m.] / Arvydas Pociūnas – Pab. Pradžia: saus. 31 // Voruta. – 1998, vas. 7, p. 6.
10. Prancūzmetis Kaune / Virgilijus Pugačiauskas. – Dalis teksto lenk. // Kauno istorijos metraštis. – [T.] 11 (2011), p. 221–222.
11. Šančių praeities takais : [prisiminimai] / Jurgis Vanagas. – 2-oji patais. ir papild. laida. – Kaunas, 2009. – P. 44.
12. 1812-tieji Lietuvoje / Algimantas Kasparavičius. – Iliustr. // Lietuvos aidas. – 1992, birž. 27, p. 9.
