Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Marvos dvaras
Marvos vardas pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1514 m. Manoma, jog XVI a. jau galėjo būti Marvos dvarvietės užuomazgos. Dvaras itin nukentėjo XVIII a. pradžioje Šiaurės karo metu siautėjant švedams. 1795 m. Užnemunė atiteko Prūsijai, dvarą kurį laiką valdė vokiečiai. 1815 m. dvaras atiteko rusų generolui Šachovskiui. XIX a. dvaras priklausė Prūsijos didikui Lorchei. XIX a. vid. Marvos dvaras buvo valdomas valstybės. Vėliau dvaro savininku tapo Viktoras Gavronskis. Jam mirus dvaras atiteko broliui Stanislovui. Jo dukrai Kamilei ištekant už Rusijos imperijos kariuomenės pulkininko Voicecho Falevičiaus Marvos dvaras buvo atiduotas jai kaip kraitis.
Pirmojo pasaulinio karo metu dvare buvo apsistojęs feldmaršalas Paulis fon Hindenburgas. Atkūrus Lietuvos valstybę dvaras buvo nusavintas ir išparceliuotas, kadangi jo savininkas generolas V. Falevičius tarnavo Lenkijos kariuomenėje. 1920 m. Marvos dvare buvo įsteigta Bakteriologijos ir serologijos stotis, kurioje buvo vykdomi vieni pirmųjų mikrobiologinių tyrinėjimų Lietuvoje. Dvaro rūmus su didžiąją žemių dalimi (80 ha) įsigijo Petras Maikauskas. Tarpukariu dvaro rūmuose mėgdavo lankytis aukšti svečiai, neretai vasarodavo ir pats prezidentas Antanas Smetona. 1930 m. dalyje Marvos dvaro pastatų įkurta senelių prieglauda.
1940 m. dvaro pastatuose įsikūrė Valstybinis kurčiųjų-nebyliųjų institutas. Nacistinės Vokietijos okupacijos metu Marvos dvare buvo įkurta ligoninė. Dvaro laukų dirbti iš Kauno geto buvo atvaromi žydai. Antrosios sovietinės okupacijos laikotarpiu dvaro rūmuose veikė 5-ieji vaikų namai. 1961 m. Marvos dvare įsikūrė Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis.
1991 m. greta dvaro pastatų pradėti statyti Kauno miesto vandenvalos įrenginiai. Tai turėjo katastrofiškų padarinių tolesniam dvaro rūmų likimui: gyventojus iškeldinus iš dvaro rūmų jie tapo neprižiūrimi, siaubiami vandalų, benamių ir per dešimtmetį buvo galutinai sugriauti. Iš dvaro sodybos teišliko keletas raudonplyčių ūkinių pastatų (dab. Marvelės g. 219, 221).
Literatūros sąrašas
1. Akademija / Petras Garnys, Rasa Masiokaitė. – Iliustr. // Pakaunės dešimtmečiai. – Kaunas, 2015. – P. 31–50.
2. Domeikavos kraštas XVIII a. pabaigoje – XIX a. / Jonas Brigys. – Faks., lent., plan., iliustr. – Bibliogr.: 122 pavad. // Domeikava / [sudarytojas ir vyr. redaktorius Antanas Pocius]. – Kaunas : Naujasis lankas, 2013. – P. 90–92.
3. Kauno miestas / I. Semaškaitė. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: dviejų tomų žinynas. – Vilnius, 2009. – T. 1, p. 26–31.
4. Marva / P. Juozapavičius. – Iliustr. // Kaunas ir jo apylinkės. – Kaunas, 1980. – P. 443–450.
5. Marva / sudarytoja I. Semaškaitė. – Iliustr. // Lietuvos dvarai: enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 2010. – P. 229.
6. Marvos dvaras / A. E. Paslaitis. – Iliustr. // Dvarų piešiniai [albumas]. – Vilnius, 2010. – P. 270.
7. Marvos dvaras: [apie 1514 m. Žygimanto Augusto Andriui Ilgauskui padovanotą dvarą] / J. Totoraitis // Sūduvos Suvalkijos istorija D. 1. – Marijampolė, 2003. – P. 97–98.
8. Senoje dvarvietėje… / S. Mingaila // Lietuvos aidas. – 1938, lapkr. 10, p. 4.
9. Tarp trijų auklių – vaikas be galvos / H. Labanauskas. – Iliustr. // Diena. – 1995, lapkr. 11, p. 16.
