Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Konstantinas Balmontas
1930 m. birželio mėn. į Kauną atvyko žymus rusų poetas simbolistas Konstantinas Balmontas (rus. Константи́н Дми́триевич Бальмо́нт; 1867–1942 m.) su žmona. Jis nuo seno palaikė ryšius su lietuvių literatais. Iš Vinco Krėvės-Mickevičiaus raštų ir Liudo Giros poezijos pramoko lietuvių kalbos. Tyrinėjo lietuvių mitologiją, tautosaką, kalbą, istoriją, atliko poezijos vertimų. Su lietuviška tematika susijusios net trys jo poezijos knygos: „Ugnies paukštė“, „Paukščiai ore“ ir „Šiaurės pašvaistė“. K. Balmontas savo šaknis siejo su baltais, teigdamas, jog jo prosenelis buvo kilęs iš Prūsijos lietuvių.
Pirmąją savo viešnagės dieną Balmontai aplankė Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodą, kurioje ypač susidomėjo Vytauto Didžiojo paviljonu. Taip pat užsuko pabendrauti į šalia buvusią skautų stovyklą. Skautus poetas pasveikino lietuvišku skautišku pasveikinimu „Budėk!“.
Kauno miesto burmistras Jonas Vileišis svečią ir jo žmoną pakvietė pietums, kurie buvo surengti „Metropolio“ viešbučio Trijų kunigaikščių kambaryje. Juose dalyvavo poeto plunksnos draugai – Liudas Gira, Vincas Krėvė-Mickevičius, Petras Vaičiūnas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Faustas Kirša, Eugenijus Škliaras, o taip pat Valstybės teatro direktorius Andrius Oleka-Žilinskas.
Liepos 1 d. Vasaros teatre įvyko K. Balmonto poezijos vakaras, kuriame poetas skaitė visą eilę savo eilėraščių apie Lietuvą ir Rusiją. Poezijos vakaras turėjo didelį pasisekimą. Vasaros teatro salė buvo beveik pilnutėlė.
Per viešnagę Lietuvoje K. Balmontas turėjo progos susipažinti su Kauno kultūriniu gyvenimu. Spektaklis „Šarūnas“ padarė jam didelį įspūdį, o aktorių Petrą Kubertavičių netgi pavadino „liepsningu“ aktoriumi.
K. Balmontas taip atsiliepė apie tuometinę laikinąją sostinę: „Kaunas man atrodo labai simpatiškas miestas. Jis man primena Ukrainos miestus, nes čia toki pat kontrastai. Šalia didelių namų – sukrypusios lūšnos.“
Apie K. Balmonto viešnagę aktorė Teofilija Vaičiūnienė paliko tokius atsiminimus: „Tokios įžymybės atvykimas į tuometinę mūsų skurdžią sostinę Kauną buvo didžiulis įvykis. […] Būdavo, vakare nusiveda juos [K. Balmontą ir jo žmoną – M. B.] į „Metropolį“ pavakarieniauti. Sėdi iki programos pabaigos. Svečiai išsiskirsto, ir restoranas uždaromas. Bet Balmontas nenori eiti namo – veskit jį dar į naktinį barą. Kad ir kiek jam palydovai aiškina, jog tokio baro pas mus dar nėra, jis vis vien šaukia: veskit į naktinį barą, ir tiek.“
Literatūros sąrašas
1. Atvažiavo poetas Balmontas // Lietuvos žinios. – 1930, birž. 23, p. 3.
2. Balmontas Lietuvoje // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 25, p. 3.
3. Balmonto poezijos vakaras Vasaros teatre // Lietuvos žinios. – 1930, liep. 2, p. 3.
4. Du įsimintini susitikimai / T. Vaičiūnienė // Pergalė. – 1988, Nr. 8, p. 145–148.
5. Ką sako K. Balmontas. – Portr. // Diena. – 1930, birž. 29, p. 1.
6. Lietuva – jo vienintelė išrinktoji… / Kazimieras Pūras // Respublika. – 1992, gruod. 22, p. 4.
7. Literatų gatvė : kultūrinis gidas / Milda Ivanauskienė. – [Vilnius] : Modernaus meno centras, [2014] ([Vilnius]. – P. 321.
8. Konstantinas Balmontas – ar tik bičiulis Lietuvos? = Konstantin Balmont – merely a friend of Lithuania? / Vladas Turčinavičius. – Iliustr. // Mano miestas. – 2007, Nr. 2 (liepa), p. 39.
9. Poetas Balmontas Kaune // Lietuvos aidas. – 1930, birž. 23, p. 6.
10. Стихотворения / К.Д. Бальмонт ; вступительная статья, составление, подготовка текста и примечания Вл. Орлова. – [Ленинград] : Советский писатель. Ленинградское отделение, 1969. – 709, [2] p., [7] iliustr. lap. : portr., iliustr.
