Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Paulis fon Hindenburgas
Vokietijos imperijos armijos Rytų fronto vadas generolas feldmaršalas Paulis fon Hindenburgas (vok. Paul von Hindenburg; 1847–1934 m.) į Kauną atvyko netrukus po to, kai 1915 m. rugpjūčio mėn. buvo užimta Kauno tvirtovė. Tuomet feldmaršalas buvo apsistojęs Kauno tvirtovės komendanto rūmuose (dab. Gedimino g. 25, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų štabas), kuriuose veikė Vokietijos kariuomenės Rytų fronto štabas.
Per 1916 m. Šv. Velykas Kaune vėlgi buvo laukiama atvykstant vyriausiojo Rytų fronto vado. Prieš jo atvykimą okupacinė valdžia išleido griežtą įsakymą, kad visi Kauno gyventojai išvalytų gatves ir kuo gražiausiai išpuoštų namus.
Į Kauną atvykęs gen. P. fon Hindenburgas buvo labai iškilmingai sutiktas. Vokiečių valdžia privertė gyventojus jam kelti triukšmingas ovacijas ir atiduoti pagarbą. Feldmaršalas apsigyveno Tilmansų namuose Griunvaldo gatvėje.
Pirmąją Šv. Velykų dieną pagrindinėje vokiečių Įgulos bažnyčioje Kaune (dab. Šv. Arkangelo Mykolo Įgulos bažnyčia) įvyko iškilmingos pamaldos, kuriose dalyvavo gen. P. fon Hindenburgas ir visa vokiečių okupacinė valdžia. Po pamaldų vokiečių kariai buvo išrikiuoti ties geležinkelio tiltu (pavadinto „Rechsbrücke“), kurio atstatymas buvo baigtas 1916 m. balandžio 14 d.
Į tilto atidengimo iškilmės atvyko feldmaršalas gen. P. fon Hindenburgas. Kaip rašo Henrikas Kebeikis, „jis užveržė simbolinę paskutinę veržlę, po kuria buvo padėta varinė šešiakampė poveržlė su užrašu „Exzelenz General-feldmarschal von Hindenburg“. Tikėtina, jog ji išliko tilto konstrukcijose iki 1941 m., kai tiltas atsitraukiančios Raudonosios armijos buvo susprogdintas.
1925 m. P. fon Hindenburgas tapo Vokietijos Respublikos prezidentu. Jam 1929 m. sausio 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona suteikė Vyties Kryžiaus ordino pirmos rūšies pirmojo laipsnio insignijas.
Literatūros sąrašas
1. Hindenburgas Kaune // Diena. – 1934, rugpj. 5, p. 1.
2. Kaunas atvirukuose Pirmojo pasaulinio karo metais = Kaunas in Ansichtskarten zur Zeit des Ersten Weltkrieges = Каунас в открытках в годы Первой мировой войны : iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus atvirukų rinkinio / [sudarytojai Arvydas Pociūnas, Arvyda Navickienė]. – Kaunas, 2011. – P. 230.
3. Lietuvos karžygiai = Lithuanian war heroes : Vyties Kryžiaus kavalieriai (1918–1940) / Vilius Kavaliauskas. – Vilnius : Daigai [etc.]. – T. 2 : E – J. – 2009, p. 327–328.
4. Velykos Kaune 1916 metais // Karys. – 1935, Nr. 16–17, p. 374–376.
5. Žaliasis geležinkelio tiltas per Nemuną Kaune / Henrikas Adolfas Kebeikis. – Iliustr. – Teksto aut. nurodyti p. [266] // Įdomiausi Lietuvos technikos paminklai. – Kaunas : Terra publica, [2013]. – P. 62–64.
