Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Nikolajus I
1836 m. baigus įrengti kelią (pašto traktą) Sankt Peterburgas–Varšuva, išaugo Kauno kaip svarbaus tranzitinio punkto, jungiančio Rusiją su Vakarų Europa, reikšmė. Minėtasis kelias ėjo dab. Savanorių pr., pro senamiestį ir persikėlus per Nemuną tęsėsi dab. Veiverių gatvės trasa. Kauno rotušėje 1837 m. buvo įrengti apartamentai Rusijos imperatoriui Nikolajui I (rus. Николай I Павлович; 1796–1855 m.). Jų įrengimas kainavo itin didelius pinigus. Antai, 1841 m. Rotušės antrojo aukšto įrengimui bajorai turėjo surinkti 81 tūkstantį sidabro rublių (už šią sumą buvo galima įsigyti didžiulį dvarą). Už juos 6 kambariai Rotušėje buvo įrengti labai prabangiai: raudonmedžio baldai, paauksuoti sietynai, puošnūs veidrodžiai, kilimai, imperatoriškosios šeimos portretai. Kauno miestiečiams tekdavo mokėti ir už Rotušės remontą bei už Jo didenybės vaišes.
Valdovo atvykimui į Kauną būdavo specialiai ruošiamasi. Antai, 1837 m. prieš caro atvykimą miestas buvo kruopščiai išvalytas, o daugelis namų fasadų išbaltinti. Tuomet gubernijos valdžia žemesniųjų luomų gyventojams uždrausdavo „valkiotis pakelėse“. Atvykę carai mieste būdavo iškilmingai sutinkami.
Itin saugomam carui kelionėse kartais tekdavo patirti ir ekstremalių išgyvenimų. Štai 1846 m. gruodžio 8 d. keliantis per Nemuną ties Kaunu, imperatoriaus Nikolajaus I šešių arklių traukiama karieta buvo užkelta ant specialių medinių skydų, kurie turėjo sumažinti spaudimą Nemuno ledui. Ant neužšąlusios upės dalies buvo įrengtos specialios pervažos. Šis persikėlimas turėjo vykti kaip įprastai, tačiau atsitiko nelaimė. Policijos viršininkas pulkininkas Magnuševskis nepaklausė perkėlos prižiūrėtojo patarimų ir liepė karietą lydėti maždaug pusšimčiui žmonių. Silpnas ledas neatlaikė didelio svorio ir imperatoriaus karieta pakrantėje atsidūrė vandenyje. Imperatorius Nikolajus I iš Nemuno išbrido tik su grafo Orlovo pagalba. Pasak Juozo Tumo-Vaižganto, išlipęs ant kranto imperatorius ėmė žegnotis ir dėkojo Dievui už išgelbėjimą. Pažvelgęs į Vytauto bažnyčią paklausė:
– O kas čia?
– Bažnyčia, Jūsų Didenybe!
– Cerkvė! – tarė Nikolajus I. Ir taip tuometinė pranciškonų bažnyčia tapo cerkve.
XIX a. 7 deš. pradžioje per Kauną nutiesus geležinkelį Rusijos carams jau nebereikėjo su karietomis keltis per Nemuną, o mieste jau nebebūdavo rengiamos iškilmingos valdovo sutiktuvės.
Literatūros sąrašas
1. Kauno senamiestis : mažasis keliautojo žinynas / Vytenis Almonaitis, Junona Almonaitienė. – Kaunas, 2012. – P. 39.
2. Imperatoriškojo dvaro kelionių tarpukelė : [iš istorijos apie Kaune viešėjusius šalies vadovus] / Remigijus Civinskas - Iliustr // Kauno diena. – 1996, spal. 5, p. 18.
3. Iš Vytauto bažnyčios „istorijų“ : Kastiol – Cerkov / Vaižgantas // Raštai. – Vilnius, 2011. – T. 22, p. 405–406.
