Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Tikriausiai būtent apie „Spindulį“ 1919 m. „Lietuvoje“ rašoma, jog kinematografas neturįs nė mažiausios tvarkos, jame triukšmaujama, keikiamasi, kartais net bjauriau negu rusų kareiviai, vaikai bilietus perką už vogtus pinigus ir įleidžiami į visus filmus be jokios atrankos (to nedraudė ir to meto įstatymai), o kino teatro savininkas, nors ir lietuvis, bet svetimoms kalboms teikiąs pirmenybę (Šančių kinematografas neturi nė mažiausios tvarkos // Lietuva. - 1919, spal. 24, p. 2). 1921 m. balandžio mėn. pasirodė skelbimas apie šio kino teatro išnuomavimą, viliojant dideliu pelnu (Lietuva. - 1921, bal. 30, p. 4). Jau 1922 m. vasarą kino teatras „Spindulys“ nustojo veikti, o rugpjūčio mėn. jo patalpos buvo išnuomotos Lietuvos universiteto veterinarijos skyriaus laboratorijai (Lietuvos žinios. - 1922, rugpj. 17, p. 2). Nuo 1924 m. gegužės 10 d. buvusio kino teatro „Spindulys“ patalpoje vėl buvo rodomi kino filmai, nes ten įsikūręs Kauno įgulos kareivių klubas įsirengė kino salę filmams demonstruoti, vietoj anksčiau buvusios Lietuvos universiteto veterinarijos laboratorijos (Kultūrinis darbas mūsų kariuomenėje / P. Ruseckas // Lietuva. - 1925, liep. 2, p. 5). 1927 m. spalio 22 d. nutarimu vietoj likviduoto kareivių „Spindulio“ klubo, pionierių bataljono štabo antrame aukšte, buvo įsteigta karo technikos dalių ramovė. Perimant kareivių „Spindulio“ klubo turtą rastas ir gerokai apgadintas kino aparatas. Pionierių bataljonui kilo mintis tą aparatą suremontuoti, o vienoje karininkų klubo (ramovės) salėje įrengti kino teatrą. Patalpą kino filmams rodyti pionierių bataljono kariai įrengė ir 1928 m. lapkričio 9 d. buvo atidarytas kino teatras „Pionierius“ (tuo metu adresu Juozapavičiaus g. 17). Kino teatras turėjo ir šiek tiek pelno iš mokamų seansų, į kuriuos įsileisdavo ir civilių, be to, įvairių švenčių proga nemažai filmų kareiviams ar jų vadovybei demonstruodavo nemokamai. Kino teatras veikė 4 dienas savaitėje po 1-2 seansus per dieną, o pelnas, gautas iš kino filmų demonstravimo, patekdavo į pionierių bataljono kasą. „Pionieriuje“ prieš kino filmą ar po jo grodavo bataljono karių orkestrėlis, taigi kaip tikrame kino teatre būdavo divertismentai (Karo technikos dalių dvidešimtmetis. 1919-1939. – Kaunas, 1939, p. 334-335, 339-340).
