Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Kino teatras „Aušra“ atidarytas Aušros g. 14 a (dabar Aušros g. 17) 1939 m. gruodžio 31 d., projektas statybos inž. Kazimiero Sienkievičiaus, kino teatro valda priklausė lietuviams Jonui Baškiui ir Juozui Plerpai, o kino teatro savininkai buvo pabėgėliai iš Klaipėdos krašto (ten irgi turėję kino teatrą) Tovis Iserlisas ir Simonas Šlesas. 800 vietų kino teatrui interjeras sukurtas vadovaujant dailininkui Rimtui Kalpokui, panaudota I-os valstybinės amatų mokyklos keramikos darbai bei lietuviška ornamentika, kurios mažas gabaliukas išlikęs ir dabar mozaikinėse betono grindyse tik įėjus į pastatą. „Aušros“ kino teatre vyravo gražūs arba skandalingi filmai apie meilę, amerikiečių produkcija, prancūzų, rusų kinas, nemažai filmų rodyta su užrašu „Tik suaugusiems“. Repertuaro politika buvo panaši į kino teatro „Glorija“, bet su mažesnėmis kainomis: nuo 75 ct iki 1,20 Lt, vaikams 60 ct, be to studentams ir moksleiviams buvo taikomos nuolaidos. (KRVA, f. 209, ap. 2, b. 8855, l. 1 – 37; „Aušra“ bus didžiausias kinematografas Kaune // Lietuvos aidas. - 1939, gruod. 5, p. 10; Žaliakalny netrukus atidaromas naujas kinas // Lietuvos žinios. - 1939, gruod. 7, p. 8; Moderniškiausias kino teatras Kaune // Laikas. - 1939, gruod. 30, p. 6).
Buvo modernus, gražus, pigus, populiarus kino teatras, sudaręs visas sąlygas žiūrovų patogumui (estetiška aplinka, automatinis oro gaivinimas, geras apšildymas), bet jam nebuvo taikoma jokių mokesčių lengvatų net pradžioj veikimo, todėl tokiam dideliam kino teatrui buvo sunku išsilaikyti.
