Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Kūčių ir šv. Kalėdų valgiai Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu: laikraštyje „Moteris“ skelbti receptai
Lietuvių katalikių moterų draugija 1920–1940 m. leido mėnesinį, vėliau dvisavaitinį, laikraštį „Moteris“, kuriame buvo atskira skiltis, skirta namų šeimininkėms. Jos pavadinimas laikui bėgant keitėsi – „Namų ūkis“, „Šeimininkės kampelis“, „Šeimininkėms“. Šioje skiltyje spausdinti patarimai apie namų tvarkymą, įvairius „moteriškus“ darbus, vienas kurių buvo maisto gaminimas. Prieš šventes čia buvo galima rasti prabangesnių valgių receptų bei prisiminti senokai gamintus tradicinius patiekalus. Virtualioje parodoje išvysite 1921–1939 metais trijuose prieššventiniuose laikraščio numeriuose publikuotus Kūčių ir šv. Kalėdų valgių receptus. Iliustracijos prie jų pradėtos spausdinti tik XX a. 4 dešimtmečio pabaigoje, tačiau žaismingi ar šiandien egzotiški patiekalų pavadinimai žadina vaizduotę. Daugiau patarimų ir receptų, skirtų Kūčioms. Kartais proga konkrečiai nenurodoma, tačiau būtų logiška manyti, kad mėsiški, ne pasninko valgiai skirti kalėdiniam stalui.
Kaime paprastai naudoti vietiniai produktai (su nedidelėmis išimtimis, pvz., silkė), o „Moteryje“ spausdintų receptų sudėtyje gausu įvairių atvežtinių prieskonių, riešutų, citrusinių vaisių ir pan. Receptūroje matome kaimiškos tradicijos ir to meto miestietiškos mitybos sintezę. Taip pat galime pastebėti laisvesnį pasninko interpretavimą. Kūčių valgiai turi būti be gyvulinės kilmės produktų, tačiau pateiktuose receptuose siūloma gaminti naudojant sviestą, grietinę, pieną, kiaušinius (pvz., žuvis su majonezu). Tai galėtume sieti su visuomenės pasaulietiškėjimo procesais, požiūrio į tradicijų laikymąsi bei mitybos kaita, kurią pastebi ir žurnalo leidėjai. XX a. 4 deš. greta Kūčių, šv. Kalėdų patiekalų receptų atsiranda tekstai apie tradicinius kaimo valgius bei jų pokyčius mieste. Pavyzdžiui, rašant apie Kūčių ir Kalėdų šventimą, teigiama, kad „miesto žmonės tų papročių šiek tiek pasiėmė iš kaimo. Valgoma Kūčių vakarienė, dalinamasi plotkeliais, valgoma kartu su samdiniais. Tik valgiai skiriasi. [...] Prisigamina prašmatnių valgių, kurie visgi neatstoja kaimo paprastų valgių“ („Moteris“, 1936, 12: 188).
Nepaisant pokyčių, Kūčių stalui buvo ruošiami pasninko valgiai iš silkės, įvairios vietinės žuvies, kurią mokėjo pagaminti daugybe skirtingų būdų – žuvis „galerėtoj“ ar „čirškinta“, „žuvies košelyna“, „kimšta žuvis“ ir t. t. Ant turtingo Kūčių stalo būdavo net kelios rūšys žuvies. Pavyzdžiui, šeimininkėms rekomenduotame „Kūčių pietų“ sąraše randame patiekalus iš trijų rūšių žuvų (karpio, lydekos ir „sudako“ (sterko). Tradiciniai patiekalai, pvz., tokie kaip „raudoni švarūs barščiai su ausytėmis ir žuvies rutulėliais“, „šližikai“, kisieliai, kompotai ir kt., tik paminimi, o sudėtingesnių, modernesnių – spausdinami receptai („Moteris“, 1927, 12: 173). Nuo 1929 metų beveik kiekviename prieššventiniame numeryje jau spausdinti barščių su ausytėmis receptai, kurių sudėtis ir gamybos būdas šiek tiek įvairavo. Apskritai per Kūčias buvo valgoma nemažai daržovinių bei saldžių sriubų iš džiovintų vaisių ir uogų, o jų receptų rasite šioje virtualioje parodoje. Gal susigundysite pasigaminti sriubą iš sagų kruopų su vynu („Moteris“, 1929, 12: 175)?
Kalėdoms ruošdavo įvairius mėsiškus valgius. Rasite tešloje kepto kiaulės kumpio bei kepto paršelio, avienos, kiškio, žąsies patiekalų receptų. Šventėms buvo mėgtos virtos, o dar skanesnės – keptos dešros, kiaulienos kotletai. Nors pastarasis patiekalas mums skamba labai kasdieniškai, tačiau, jei paskaitysite receptą, pastebėsite, kad laikui bėgant keičiasi ne tik skoniai, bet ir patiekalų pavadinimai. Šiandieninis žmogus, užsisakęs restorane kiaulienos kotletą 1925 m. stiliumi, gali būti maloniai nustebintas. Šaltiems užkandžiams gaminti paštetai, „paršelio ruliadai“, „galvinė“ ir kt.
Saldžiam stalui dažniausiai siūlomi kisieliai, kompotai, įvairūs pyragai, „medauninkai“, „pernykai“, „kringeliai“, „bezai su grietinėle“ ir kt. Gaminti pudingai iš „spalgenų“, morkų bei kopūstų. Dažni kalėdinio laikotarpio saldumynų ingredientai buvo medus, aguonos, džiovinti vaisiai ir uogos. Net desertuose galime pastebėti sezoniškumą.
Keičiantis žmonių mitybai, keičiasi ir šventinio stalo patiekalai. Lėčiau kinta apeiginę, sakralinę prasmę turintis maistas. Dauguma mūsų šiandieninių Kūčių ir šv. Kalėdų valgių taip pat jau kitokie nei XX a. I pusėje, tačiau visada galime pasisemti idėjų iš praeities.
Virtualioje parodoje receptai išdėstyti nuosekliai pagal metus. Atkreipiame jūsų dėmesį, kad kai kurie receptai išspausdinti per du puslapius.
Parodą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro vyresnioji metodininkė dr. Asta Venskienė.
