Šmaikščiai apie kariuomenę „Karyje“ (1923–1940)
Atkurdama savo valstybingumą, Lietuva atkūrė ir kariuomenę. 1918 m. lapkričio 23 d. Lietuvos Vyriausybė paskelbė įsakymą Pirmajam pėstininkų pulkui steigti, ir ši data laikoma Lietuvos kariuomenės pradžia. Kariuomenė buvo kuriama sudėtingomis sąlygomis, vykstant nepriklausomybės kovoms. Tuo metu parodyta karių drąsa bei pasiaukojimas padėjo jaunai Lietuvos valstybei išlikti.
Kartu su kariuomene užgimė ir karinė spauda. Krašto apsaugos ministerija 1919 m. gegužę pradėjo spausdinti laikraštį „Kariškių žodis“, kuris nuo 1920 m. spalio leistas „Kario“ pavadinimu. Nuo 1929 m. jo leidybą perėmė Lietuvos kariuomenės vyriausiojo štabo Spaudos ir švietimo skyrius, o nuo 1941 m. – Savisaugos dalinių inspekcija. „Karys“ leistas 1920–1945 metais. Jo tikslas buvo ne tik skleisti karo mokslą, bet ir ugdyti meilę tėvynei, kelti karinę dvasią, karių kultūrinį lygį. Siekta, kad laikraštis būtų įdomus ne tik kariams, bet ir civiliams. Jame spausdinta nemažai grožinių kūrinių, prisiminimų iš Nepriklausomybės kovų laikotarpio, istorinių straipsnių. Laikraštis turėjo kariuomenės gyvenimo, sporto, mokyklinio jaunimo, humoro rubrikas.
Šiai parodai pasirinkome kareivišką humorą minėtame laikraštyje. Paprastai kasmet buvo išleidžiami 52 numeriai; tiesa, 1939 m. pasirodė 60 numerių, nes dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo „Karys“ buvo leidžiamas tris kartus per savaitę. O dėl Sovietų Sąjungos okupacijos ir karo veiksmų laikraščio leidyba buvo sutrikusi: 1940 m. pasirodė 26, o 1941 – tik 2 numeriai. 1942–1943 m. leidyba stabilizavosi ir grįžo prie įprastinio tiražo, o 1944–1945 m. tiražas sumažėjo atitinkamai iki 24 ir 13 numerių. Peržiūrėję visų metų „Kario“ laikraščius, atsižvelgę į vaizdų kiekį bei įvertinę jų pobūdį, pasirinkome analizuoti 1923–1940 m. publikuotas karikatūras (pirmosios karikatūros išspausdintos 1923 m., po to buvo trejų metų pertrauka). Kadangi jų radome netoli 700, atrinkome tik su kariuomene, karių tarnybos realijomis susijusias karikatūras, būdingus arba, atvirkščiai, išskirtinius linksmus piešinėlius, kurie dažnai lydimi eiliuotų, rečiau prozos tekstų. Linksmi piešiniai iliustruoja tekstus ir atvirkščiai, tekstai suteikia kryptį piešinių interpretavimui. Parodai atrinktas 221 vaizdas. Karikatūros suskirstytos į temines grupes, apimančias šauktinių nuotykius, pašmaikštavimus apie kareivišką kasdienybę, laisvalaikį, atskiras kariuomenės rūšis ir pan. „Karyje“ vyrauja lietuviškos karikatūros, tačiau yra perspausdintų ir iš Latvijos, Estijos, Suomijos, tuometinės Čekoslovakijos, JAV spaudos. Keletą jų išvysite šioje parodoje.
Spaudoje pateiktose karikatūrose atsispindi laikmečio realijos. Nuotaikingi vaizdai atlieka komunikacijos priemonės vaidmenį, padeda paprastai, visiems suprantama forma skleisti informaciją tarp karių bei civilių.
Šaukimas į armiją, naujokų nuotykiai
Parodą parengė Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro vyresnioji metodininkė dr. Asta Venskienė