Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Pažaislio parkas
1958 m. Pažaislio parkas (šilas) paskelbtas valstybės saugomu, o 1986 m. tapo respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Pažaislio kamaldulių vienuolyno architektūrinis ansamblis sukurtas XVII–XVIII a. (plotas apie 2 ha). 1920–1948 m. Pažaislio vienuolynas priklausė Šv. Kazimiero seserų kongregacijai. Vienuolių kapinės Pažaislio šile įkurtos XX a. 3 deš. 1959 m. statant Kauno hidroelektrinę buvo suformuotos Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. 1981 m. prie Kauno marių ties Pažaisliu pastatytas Kauno „Žalgirio“ jachtklubo kompleksas (dab. R. Kalantos g. 124). Netoliese nuo Pažaislio vienuolyno yra gamtos paveldo objektas – Taikos kalno ąžuolas (Quercus). Jo apimtis 1,30 m aukštyje – 5,15 m; aukštis 21 m. 2001 m. paskelbtas Kauno miesto gamtos paminklu. Prie Pažaislio vienuolyno iki 2007 m. augo vadinamasis Pažaislio ąžuolas. Prie jo nuo 1995 m. architektai liepos 1 d. minėdavo Architektų dieną. Ąžuolo apimtis buvo 6,7 m, aukštis – 23 m. Amžius siekė apie 800 metų. Šį ąžuolą primena 2002 m. sukurtas paminklas „Metraštis“ (skulptorius Juozas Šlivinskas, matematikas Alfonsas Ražauskas). Masyvioje metalo plokštėje, paguldytoje ant akmenų, išraižytas buvusio ąžuolo skerspjūvis, o ant jo pažymėtos svarbiausios Lietuvos istorijos datos. Tai vienintelis žinomas paminklas medžiui Lietuvoje.
