Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Nemuno salos parkas
Žiemos uostas – pati pirmoji salos paskirtis ir statiniai: 1917 m., Kaune šeimininkaujant vokiečiams, sala žemės pylimu sujungta su krantu, susidariusiame pusiasalyje nutiesta geležinkelio atšaka, pastatyti sandėliai, dirbtuvės, kiti uosto pastatai. Jis saloje išliko iki 1967 m., kuomet, Kauno valdžiai nusprendus nebeplėsti pramonės miesto centre, buvo iškeltas į Vilijampolę. Nemuno saloje šalia Žiemos uosto 1921 m. įsteigtas Lietuvos jachtklubas, veikė mokamas, tvarkingas ir gausiai lankomas paplūdimys, pasiekiamas lentiniu tilteliu, maždaug 1935 m. saloje buvo hipodromas, į salą kėlė keltas. Pokariu paplūdimys saloje tapo ožkų ganymo vieta, tačiau jau XX a. 6 deš. jis vėl – viena pagrindinių miesto maudymosi vietų, pasiekiama sausuma per buvusią laivų remonto įmonę prie Karmelitų bažnyčios arba nuo gaisrinės – valtele per kanalą. Senųjų kauniečių prisiminimu gyventojai čia veisė daržus, vyko sendaikčių prekyba, o XX a. 7 deš., iškėlus žiemos uostą, atsirado nelegalus miesto sąvartynas.
Miesto parko statusas Nemuno salos teritorijai (maždaug 25 ha) suteiktas 2001 m. Su Karaliaus Mindaugo krantine salos parką jungia 5 tiltai, iš kurių 3 – skirti tik pėstiesiems: 1980 m. pastatytas tiltas ties Maironio gatve, 1988 m. – ties Simono Daukanto gatve, 2021 m. – ties I. Kanto gatve, priešais Kauno gaisrinę. Transporto priemonėms skirti – 2008 m. atidarytas tiltas, jungiantis Nemuno salą su Adomo Mickevičiaus gatve, ir Karmelitų tiltas ties Gedimino gatve (2010 m.).
Tik XXI a., įteisinus parko statusą, pastačius „Žalgirio“ areną, išvalius Nemuno senvagę (2009–2012 m.), salos parkas imtas intensyviau tvarkyti. Pirmosios kadencijos Kauno miesto tarybos nariai 1990 m. po pirmojo posėdžio pasodino Nemuno saloje 100 ąžuoliukų. Savivaldos atkūrimo 20-mečio ir 25-mečio progomis Deputatų klubo nariai aplankė jau paaugusį ąžuolyną, sukaktis pažymėjo pasodindami ąžuoliukus. Tai bendras Lietuvos ir Japonijos projektas – dovana miestui, pasodintas 2018 m. rudenį Sugiharos savaitės metu. Projekto iniciatoriai – Japonijos sakurų asociacija, dovanoję 30 sakurų. 10 medelių – Japonijos miestų, bendradarbiaujančių su Kaunu, dar 10 – įvairių organizacijų Kaune dovana. 2019 m., švęsdama 70-čio jubiliejų, 40 medelių, pasodino bendrovė „Kauno tiltai“. 2011 m. rugpjūčio 18 d. Nemuno salos parke iškilmingai atidaryti Kauno sporto ir pramogų rūmai – „Žalgirio“ arena (architektas Eugenijus Miliūnas, statytojas – UAB „Vėtrūna“).
2022 m. atidarytas „Žalgirio“ arenos baseinas (architektas Aurimas Ramanauskas). Pastate įrengtas olimpinio dydžio baseinas (50 m ilgio 10 takelių) su 528 vietų tribūnomis, mažesnis baseinas vaikų plaukimo pamokoms, SPA zona bei sporto klubas.
„Mokslo salos“ pastato projekto kūrėjas – Ispanijos ir Australijos kompanija „SMAR Architecture studio“, statytojas „Autokausta“, ekspozicijos koncepciją kuria Lenkijos kompanija „Trias AVI“. Išskirtinio dizaino pastate veiks interaktyvios nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, virtualių projekcijų erdvė, mokslo laboratorijos.
