Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Nacionaliniai renginiai ir šventės
Tautos šventė
Tarpukario Kaune buvo iškilmingai švenčiama Tautos šventė. Jos ištakos siejamos su 1920 m. gegužės 15 d., kai į pirmąjį posėdį susirinko Steigiamasis Seimas – svarbiausia tuometinė Lietuvos valstybės valdžios institucija. Iš pradžių gegužės 15-oji buvo vadinama Steigiamojo Seimo diena. Jos metu vykdavo pamaldos bažnyčioje, iškilmingi seimo posėdžiai, Žuvusiųjų už Lietuvos laisvę karių pagerbimo ceremonija Karo muziejaus sodelyje, kariniai paradai aikštėje Žaliakalnyje (nuo 1926 m. P. Vileišio aikštė). Nuo 1925 m. Steigiamojo Seimo šventė oficialiai pavadinta Tautos švente. Įsigalint autoritariniam Antano Smetonos režimui Gegužės 15-oji tapo nepalanki valdžiai, nes asocijavosi su 1920 metais išreikšta tautos valia rinkti Steigiamąjį seimą ir siekti demokratijos. 1930 m., Lietuvoje minint 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines, Tautos šventė buvo perkelta į rugsėjo 8-ąją – Vytauto karūnavimo (neįvykusio) ir Švč. Mergelės Marijos gimimo dieną. Paskutinį kartą Tautos šventė buvo minima 1939 m.
Kariuomenės diena
Tarpukario Kaune buvo iškilmingai minima lapkričio 23-oji – Lietuvos kariuomenės diena. Šios šventės ištakos – 1923 m. lapkričio 23 d. Karo muziejaus sodelyje atidengtas Lietuvos atgimimo patriarcho J. Basanavičiaus paminklas (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis). Postamento įrašas skelbia: „Lietuvos atgimimo tėvui dėkinga kariuomenė savo penkerių metų sukakties dienoje 1923.XI.23 šį pagarbos ženklą pastatė iš tūtelių nuo šovinių paleistų į Lietuvos priešus ir akmens, kurs skyrė Didžiąją ir Mažąją Lietuvą“. Iškilmėse dalyvavo pats dr. J. Basanavičius. Paskutinį kartą Kariuomenės diena minėta 1939 m. Šventės tradicijos tęsiamos šiuolaikinėje Lietuvos kariuomenėje.
Lietuvos dainų šventės
1924 m. rugpjūčio 23–25 d. P. Vileišio aikštėje įvyko pirmoji Lietuvos dainų šventė. Dainininkus ir žiūrovus pasveikino Prezidentas A. Stulginskis: „Tesuskamba laisvos Lietuvos dainų garsai. Teuždega visų širdis karšta meile ir pasiryžimu ginti tautos laisvę“. Pirmojoje Lietuvos dainų šventėje dalyvavo apie 3000 atlikėjų (77 chorai), apsilankė apie 20 000 žiūrovų. 1924, 1928 ir 1930 m. P. Vileišio aikštėje vykusios pirmosios Lietuvos dainų šventės davė pradžią nacionalinei dainų švenčių tradicijai, kėlė muzikinę krašto kultūrą. 2003 m. UNESCO paskelbė Lietuvos, Latvijos ir Estijos Dainų švenčių tradiciją žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru. 1994 m. prie Aukštaičių ir K. Petrausko g. sankryžos pirmajai Dainų šventei atminti pastatyta informacinė lenta ir skulptūra „Šventė“ (skulpt. V. Narutis, archit. E. Miliūnas).
Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos
1921–1936 m. Kaune vyko Lietuvos žemės ūkio ir pramonės parodos, kuriose buvo demonstruojami žemės ūkio ir pramonės pasiekimai ir naujovės (gyvuliai, žemės ūkio padargai, plataus vartojimo prekės ir kt.). Pirmoji paroda vyko 1921 m. šalia Karo muziejaus. 1922–1936 m. parodos vykdavo Žaliakalnyje specialiai įrengtoje Parodų aikštėje (joje dabar stovi Kauno apskrities viešoji biblioteka). 1930 m. minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines, Parodos aikštėje pastatytas Vytauto Didžiojo paviljonas (dail. J. Burba).
Pirmasis Tautinis Lietuvos Eucharistinis kongresas
1934 m. birželio 28–liepos 1 d. vyko Pirmasis Tautinis Lietuvos Eucharistinis kongresas. Jame dalyvavo apie 100 000 žmonių. Birželio 29 d. buvo pašventintas Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kertinis akmuo, atvežtas iš Jeruzalės Alyvų kalno. Birželio 30 d. P. Vileišio aikštėje vyko naktinė Švč. Sakramento adoracija. Liepos 1 d. šioje aikštėje įvyko svarbiausias šio Eucharistinio kongreso momentas – Lietuvių tautos pasiaukojimas Švč. Jėzaus Kristaus Širdžiai. Po šį pasiaukojimą liudijančiu aktu pasirašė Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona, Kauno arkivyskupas metropolitas J. Skvireckas, aukštieji dvasininkai ir kt. Eucharistinį kongresą užbaigė didžioji procesija, joje dalyvavo apie 50 tūkst. tikinčiųjų iš visos Lietuvos.
Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas
1935 m. rugpjūčio 11–17 d. įvyko Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas. Jį organizavo Draugija užsienio lietuviams remti (įkurta 1932 m. Kaune). Rugpjūčio 11 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje prasidėjo iškilmingos Šv. Mišios, kurias aukojo iš Čikagos atvykęs prelatas Mykolas Krušas. Valstybės teatre vyko Kongreso atidarymas, jame kalbą pasakė Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona. Kongreso atidarymo renginyje dalyvavo daug žymių visuomenės veikėjų, politikų, tarp jų ir buvę Lietuvos Prezidentai Aleksandras Stulginskis bei Kazys Grinius. Kongresui pirmininkauti buvo pavesta Rapolui Skipičiui. Kongrese dalyvavo 105 delegatai iš JAV, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Argentinos, Urugvajaus, Prancūzijos, Kanados. Pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas buvo rengiamas siekiant suartinti po visą pasaulį pasklidusius lietuvius ir paskatinti juos išlaikyti lietuvybę bei prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo.
Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada
1938 m. liepos 17–31 d. Kaune vyko Pirmoji Lietuvos Tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo apie 2000 sportininkų. Lietuvos tautinės olimpiados statutas numatė jos tikslą: „Garbingu rungtyniavimu ugdyti Lietuvių jaunimo jėgas, stiprinti lietuvių jaunimo valią, visomis jėgomis tarnauti tėvynei Lietuvai, telkti pasaulio lietuvius savo tėvų žemės meilei sutvirtinti“. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada buvo skirta pažymėti 20-ties metų Lietuvos nepriklausomybės jubiliejų. Jos globėju tapo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona. Varžytasi ne tik dėl aukso, sidabro bei bronzos medalių, bet ir dėl Amerikos lietuvio advokato J. Bagdžiūno-Borden skirtų devynių prizų. Kai kurie olimpiados renginiai vyko ir Klaipėdoje. Olimpiados metu surengtos 17 sporto šakų varžybos, kuriose dalyvavo daugiau kaip 2000 lietuvių sportininkų iš viso pasaulio: 9 iš Didžiosios Britanijos, 3 iš Brazilijos, 27 iš JAV, 70 iš Latvijos, 27 iš Vilniaus krašto (jis tuomet priklausė Lenkijai), bet absoliuti dauguma dalyvių buvo iš Lietuvos.
