Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Valstybinės reikšmės įstaigos
Lietuvos bankas
1922 m. spalio 2 d. veiklą pradėjo Lietuvos bankas. 1928 m. pastatyti Lietuvos banko rūmai (archit. M. Songaila, dab. Maironio g. 25). Jie pasižymi išskirtine prabanga ir reprezentatyvumu. Banko interjerus kūrė dail. P. Kalpokas, V. Didžiokas, O. Dubeneckienė-Kalpokienė, J. Janulis. Pastato centrinis frontonas papuoštas skulpt. K. Sklėriaus skulptūrine grupe. Rūmuose įrengtas Ministro pirmininko A. Voldemaro butas su biblioteka, kabinetu ir oficialių priėmimų patalpomis. Lietuvos bankas sėkmingai įvedė nacionalinę valiutą – litus ir centus. Tarpukariu Lietuvos valiuta buvo viena tvirčiausių pasaulyje.
Vytauto Didžiojo universitetas
1922 m. vasario 16 d. atidarytas Lietuvos universitetas. Jis įsikūrė buv. Komercijos mokyklos rūmuose (dab. Kauno technologijos universitetas, A. Mickevičiaus g. 37). 1929 m. jam perduoti Valstybės spaustuvės rūmai (pastatyti 1925 m., archit. H. Fišer; dab. Kauno technologijos universitetas, K. Donelaičio g. 20). 1930 m. universitetui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Jame dėstė mokslininkai iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir kt. 1922–1940 m. jį baigė 3790 absolventų. Tai buvo pirmoji aukštoji mokykla Lietuvoje, kurioje pagrindinė mokslo ir studijų kalba buvo lietuvių.
Vytauto Didžiojo karo muziejus
1919 m. gruodžio 15 d. pradėtas kurti Karo muziejus. 1921 m. vasario 16 d. iškilmingai atidarytas carinės Rusijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko manieže. 1930 m. pašventintas naujojo pastato (archit. V. Dubeneckis, inž. K. Reisonas ir K. Kriščiukaitis) kertinis akmuo ir muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. 1936 m. vasario 16 d. naujieji Karo muziejaus rūmai (dab. K. Donelaičio g. 64) buvo atidaryti.
Valstybės teatras
1920 m. Lietuvos meno kūrėjų draugija Miesto teatro rūmuose (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras, Laisvės al. 91) įkūrė Dramos ir Operos vaidyklas. 1922 m. Dramos ir Operos vaidyklos suvalstybintos. 1925 m. buvę du atskiri teatrai bei baleto trupė sujungti ir šis trejopos veiklos kolektyvas pavadintas Valstybės teatru. Valstybės teatre dirbo garsūs atlikėjai (K. Petrauskas, V. Jonuškaitė-Zaunienė, Petras Kubertavičius, Teofilė Vaičiūnienė ir kt.) bei režisieriai (A. Sutkus, J. Oleka-Žilinskas, B. Dauguvietis ir kt.). Savo ložę teatre turėjo Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
K. Čiurlionio laikinoji galerija ir Vytauto Didžiojo kultūros muziejus
1925 m. gruodžio 13 d. Ąžuolų kalne, P. Galaunės iniciatyva, atidaryta M. K. Čiurlionio laikinoji galerija (archit. V. Dubeneckis), kuri tapo Lietuvos muziejininkystės centru. 1936 m. galerija pertvarkyta į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų ir įsikūrė naujuose rūmuose (dab. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus; V. Putvinskio g. 55, archit. V. Dubeneckis, K. Reisonas, K. Krikščiukaitis), o senasis galerijos pastatas atiduotas Meno mokyklai.
Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla
1919 m. sausio 15 d. Kaune įkurta Karo mokykla, rengusi Lietuvos kariuomenės jaunesniuosius karininkus. 1919 m. balandžio 1 d. įvyko iškilmingas mokyklos (dab. Gedimino g. 43) atidarymas. 1922 m. Karo mokykla iš miesto centro perkelta į Aukštąją Panemunę. 1929 m. pavadinta Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla. 1940 m. rugsėjo mėn. perkelta į Vilnių ir vėliau išformuota.
Meno mokykla
1920 m. įsteigti Piešimo kursai, kurie 1922 m. reorganizuoti į Meno mokyklą. 1923 m. Ąžuolų kalne iškilo Meno mokyklos rūmai (archit. V. Dubeneckis, dab. Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas, A. Mackevičiaus g. 27A). Ją baigė žymūs Lietuvos menininkai: Stasys Ušinskas, Antanas Samuolis, Viktoras Vizgirda, Jonas Mikėnas, Vincas Grybas ir kt. 1939 m. mokyklai pripažintas aukštosios mokyklos statusas ir teisės. 1940 m. mokykla reorganizuota į dvi aukštąsias dailės mokyklas Kaune ir Vilniuje.
Žemės ūkio rūmai
1926 m. įsteigti Žemės ūkio rūmai – žemės ūkio kultūros kėlimu ir profesiniais ūkininkų reikalais besirūpinusi organizacija. 1930–1931 m. iškilo inž. K. Reisono projektuoti rūmai (K. Donelaičio g. 2). Šiuo metu pastate veikia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmai.
Kūno kultūros rūmai
1934 m. spalio 10 d. atidaryti Kūno kultūros rūmai (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis, dab. Lietuvos sporto universiteto centriniai rūmai, Sporto g. 6), juose pradėjo veikti Aukštieji kūno kultūros kursai – pirmoji tokio profilio aukštoji mokykla Lietuvoje (1938 m. uždaryti).
Veterinarijos akademija
1930–1939 m. Vilijampolėje (dab. Tilžės g. 18) iškilo Valstybinio veterinarijos bakteriologijos instituto kompleksas (inž. J. Jasiukaitis). Nuo 1936 m. jame įsikūrė Veterinarijos akademija.
Darbo rūmai
1936 m. pradėjo veikti Darbo rūmai – darbininkų ir tarnautojų kultūrine, profesine ir socialine veikla besirūpinusi organizacija. 1940 m. įsikūrė architektų A. Lukošaičio ir A. Novickio suprojektuotuose rūmuose (Vytauto pr. 79). Šiuo metu pastate įsikūręs Kauno kultūros centras „Tautos namai“.
Karininkų ramovė
1937 m. balandžio 23 d. atidaryta Karininkų ramovė (dab. A. Mickevičiaus g. 19). Kauno centrą papuošęs reprezentacinis pastatas (archit. S. Kudokas, K. Kriščiukaitis ir kt.) su įspūdingu Prezidento kambariu ir Vytauto seklyčia buvo statomas skiriant 1–2% karininkų darbo užmokesčio. Ramovėje vykdavo tautinių, valstybinių ir religinių švenčių minėjimai, kuriuose dalyvaudavo Prezidentas Antanas Smetona ir kiti aukščiausi valstybės pareigūnai. Rūmuose rinkdavosi Lietuvos šaulių, kariuomenės savanorių kūrėjų, Atsargos karininkų sąjungos, birutiečių ir kitų organizacijų atstovai. Pastato fasadą puošia B. Pundziaus skulptūra „Karžygiai“.
Prekybos, pramonės ir amatų rūmai
1925 m. įkurti Prekybos ir pramonės rūmai, 1936 m. reorganizuoti į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus. Jų tikslas buvo ugdyti krašto prekybą, pramonę ir amatus bei atstovauti prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų interesus. 1939 m. rūmų veiklai pastatytas naujas pastatas (K. Donelaičio g. 8, archit. V. Landsbergis-Žemkalnis). Šiuo metu jame įsikūrę Kauno apskrities viešoji biblioteka ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
