Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Paminklai ir kiti atminimo įamžinimo objektai
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia
Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia statyta kaip padėkos Dievui už atgautą Lietuvos laisvę simbolis. 1934 m. birželio 29 d. pašventintas kertinis bažnyčios (dab. Žemaičių g. 31A) akmuo. Ją suprojektavo archit. K. Reisonas. Tai – didžiausia modernistinės architektūros bazilikinė bažnyčia Baltijos šalyse. Ji turėjo tapti tautos panteonu – valstybei nusipelniusių asmenų laidojimo vieta. Bažnyčios statybai gausiai aukojo visuomenė. 1940 m. nebaigta statyti bažnyčia sovietų konfiskuota. 1952 m. joje įkurdinta Radijo gamykla (vėliau pavadinta „Banga“). 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 2004 m. konsekruota. 2015 m. Paminklinei Kristaus Prisikėlimo bažnyčiai suteiktas bazilikos titulas (Basilica minor).
Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelis
1921 m. atidarius visuomenei Karo muziejų pradėtas formuoti jo sodelis su memorialiniais ir simboliniais paminklais. Jis ilgainiui tapo bene svarbiausia valstybinių švenčių minėjimų vieta Kaune. Čia atidengti paminklai: 1921 m. – „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis), 1928 m. – „Laisvės“ statula (skulpt. J. Zikaras, archit. V. Dubeneckis, po 1936 m. – K. Reisonas), tautinio atgimimo ir Lietuvos kariuomenės veikėjų biustai. 1940 m. vasarą sodelyje pastatyta Knygnešių sienelė (autorius – K. Reisonas). 1944–1950 m. visi minėti paminklai nugriauti, 1989–1990 m. atkurti (Knygnešių sienelė atstatyta 1997 m.).
Paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“
1930 m. spalio 27 d. Karmelitų kapinėse (dab. Kauno senosios kapinės, vad. Ramybės parkas) atidengtas paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“ (gelžbetoninis, 9 m aukščio). Jį suprojektavo dail. S. Stanišauskas. Priekinėje paminklo pusėje įrašai skelbia: „Žuvome dėl tėvynės“ ir „Niekas neturi didesnės meilės kaip tas, jei kas guldo savo gyvybę už savo prietelius“. Sovietmečiu nugriautas. 1994 m. atstatytas (atstatymo autoriai – skulpt. R. Antinis, dail. R. Bankauskas, inž. K. Linkus).
Vytauto Didžiojo paminklas
1932 m. rugsėjo 7 d. Aukštojoje Panemunėje (Karo mokyklos kieme) atidengtas paminklas Vytautui Didžiajam (skulpt. V. Grybas). Sunaikintas 1951–1952 m. Atstatytas 1990 m. Laisvės alėjoje (archit. J. Bučas).
Transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus
1933 m. liepos 15 d. Niujorke prasidėjęs istorinis lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydis per Atlantą tragiškai baigėsi liepos 17 d. tuometinėje Vokietijos teritorijoje, prie Soldino (dab. Myslibužas, Lenkija). Lėktuvu „Lituanica“ Atlantą perskridusių ir neaiškiomis aplinkybėmis žuvusių lakūnų palaikus 1933 m. liepos 19 d. Kauno (Aleksoto) aerodrome sutiko apie 60 000 žmonių. 1937 m. didvyrių kūnai amžinajam poilsiui atgulė mauzoliejuje (archit. V. Landsbergis-Žemkalnis) Kauno senosiose kapinėse (Vytauto pr.). 1940 m. palaikai paslėpti VDU Medicinos fakulteto koplyčioje. 1964 m. lakūnai perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse.
Savanorio Prano Eimučio žūties vieta
1919 m. kovo 18 d. gindamas Jungtinių Amerikos Valstijų misiją, įsikūrusią „Metropolio“ viešbutyje (dab. Laisvės al. 68), garbingai žuvo Kauno komendantūros kareivis Pranas Eimutis. Jis buvo vienas pirmųjų per Nepriklausomybės kovas žuvusių savanorių. Pranas Eimutis iškilmingai palaidotas Kaune, Vytauto pr. buvusiose karių kapinėse (1958 m. perlaidotas Kauno Eigulių kapinėse). 1923 m. už drąsą ir pasiaukojimą apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties). 1924 m. jo vardu pavadinta gatvė Senamiestyje. 1934 m. kovo 18 d. prie „Metropolio“ viešbučio pagrindinio fasado durų pritvirtinta juodo marmuro atminimo lenta (sovietmečiu nuimta, 1990 m. atkurta).
Paminklas „Pieta“
1927 m. rugpjūčio 1 d. Aleksoto kapinėse (Veiverių g.) iškilmingai atidengtas ir pašventintas 6 metrų paminklas iš terakotos „Pieta“ kariams savanoriams, žuvusiems už Lietuvos laisvę, kur šalia kitų, buvo įrašyta ltn. Samuelio Harriso pavardė ir mirties data (skulpt. A. Aleksandravičius). 2017 m. paminklas restauruotas (skulpt. N. Kavaliauskas, archit. R. Miliukštis).
