Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Busilų šeima
„Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai.“ Kurt Vonnegut
Antanas Busilas
Antanas Busilas – Lietuvos pedagogas, mokyklinių vadovėlių autorius, vertėjas, visuomenės veikėjas, gimė 1889 m. gegužės 2 d. Aukštakojuose, Obelių valsčiuje (dab. Rokiškio raj.).
Pirmąsias mokslo žinias įgijo pas kaimo daraktorių. Vėliau su tėvais persikėlė į Tartu (Estija), kur baigė pradinę mokyklą. 1899 m. šeimai apsigyvenus Sankt Peterburge, mokėsi progimnazijoje, gimnazijoje ir privačiai. Įgijęs vidurinį išsilavinimą, 1906 m. išlaikė egzaminus pradinės mokyklos mokytojo cenzui gauti. 1906 m. vasarą grįžo į gimtąjį kraštą. Iki 1912 m. mokytojavo Kriaunų (Obelių valsč.) pradinėje mokykloje. Organizuodavo saviveiklos vakarus, skaitė paskaitas, platino „Naująją gadynę“, „Žariją“, rašė straipsnius pedagogikos, psichologijos, visuomenės auklėjimo klausimais ir kt. 1912–1916 m. Sankt Peterburge studijavo pedagogiką ir filosofiją, lankė F. Fröbelio draugijos aukštuosius kursus, 1913–1916 m. – Agronomijos kursus. Mokėsi dainavimo Sankt Peterburge ir Kauno muzikos mokykloje (1920 m.). Aktyviai dalyvavo Sankt Peterburgo lietuvių saviveikloje – buvo lietuvių choro organizatorius ir jo vadovas, Konstantino Glinskio vadovaujamos lietuvių artistų trupės ir Lietuvių draugijos nukentėjusiems nuo karo šelpti narys, dirbo Mažaturčių draugijoje. Daug padėjo besimokančiam lietuvių jaunimui, rūpinosi lietuvių karo pabėgėlių apgyvendinimu, mokytojavo. 1916–1918 m. tarnavo kariuomenėje, baigė specialius karo technikos kursus, mokytojavo.
1918 m. grįžo į Lietuvą. 1919–1920 m. buvo Švietimo ministerijos Knygų leidimo komisijos narys ir sekretorius. 1921–1932 m. dirbo Vilniaus ir Kėdainių mokyklose, Kauno 1-ojoje (keturklasėje) vidurinėje ir Fredos aukštesniojoje sodininkystės mokyklose, Kauno 1-ojoje gimnazijoje dirbo mokytoju-inspektoriumi.
Parašė daug mokyklinių vadovėlių: „Jaunas matininkas“ (1920), „Aritmetika“ (1921–1922), „Matematiko abėcėlė“ (1922), „Pedagogikos pagrindai, arba Kas reikia žinoti kiekvienam auklėtojui apie vaikus“ (1922–1923), „Lietuvių kalbos metodika“ (1924), „Jaunasis rašytojas“ (1929), „Algebra“ (1934), „Lietuvių kalbos gramatikos ir rašybos vadovėlis“ (1928–1929), „Matematikos uždavinynas“ (1926–1931), „Sparneliai“ (1929–1931), „Žemės ūkio vadovėlis“ (1936–1938) ir kt. Sukūrė eiliuotą pasaką „Karalaitis Jonas kvailutis ir paukštelis auksasparnis“ (1933). Iš rusų kalbos išvertė A. Puškino, M. Lermontovo, N. Nekrasovo ir kt. autorių kūrinių. Redagavo laikraštį „Mokykla ir gyvenimas“, „Draugijos“ priedą „Mokytojas“, „Švietimo darbą“, „Trimitą“. Paskelbė savo straipsnių laikraščiuose „Žarija“, „Draugija“, „Vienybė“, „Lietuvos žinios“, „Darbo Lietuva“ ir kt. Dažnai pasirašydavo K. Arūno, K. Aukštuolio, Baslio, B. Gailiaus ir kt. slapyvardžiais.
Antano Busilo name (Vaižganto g. 16, dab. V. Mykolaičio-Putino g. 13) buvo įsikūrusi Lietuvos mokytojų profesinės sąjungos mėnesinio laikraščio „Mokykla ir gyvenimas“, rašiusio pedagogikos, mokslo ir mokytojų profesiniais klausimais, redakcija.
Vokiečių okupacijos metais buvo persekiotas. Nušalintas nuo pedagoginės veiklos, dirbo buhalteriu odos ir galanterijos fabrikėlyje. 1945–1951 m. buvo Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorius.
Antanas Busilas mirė 1951 m. rugpjūčio 31 d. Kaune. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
Ona Busilienė
Ona Busilienė (1890–1967) buvo bažnyčios vargonininko duktė. Subatėje (Latvija) dažnai vykdavo vietos bendruomenės ir atvykusių lietuvių vaidintojų susibūrimai, kurių metu buvo vaidinama ir muzikuojama. Viename iš tokių renginių Ona Janušauskaitė ir susipažino su savo būsimuoju vyru Antanu Busilu.
Busilų namuose buvo dažnai muzikuojama. Antanas Busilas mėgo dainuoti, turėjo gražų balsą (tenorą). Jam akompanuodavo žmona Ona, kurią skambinti fortepijonu išmokė tėtis.
Danutė Zosė Busilaitė-Kujauskienė
Onos ir Antano Busilų duktė Danutė Zosė gimė 1919 m. spalio 26 d. Kaune.
1927 m. pradėjo mokytis neseniai atidarytoje mokykloje (Trakų g.). 1939 m. baigė „Aušros” mergaičių gimnaziją. Įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Medicinos fakultetą. 1941 m. vokiečiams okupavus Lietuvą, studijas, pogrindžio sąlygomis, tęsė Vilniuje, tačiau jų nebaigė. 1944 m. grįžo į Kauną. Studijavo VDU Medicinos fakultete. 1945 m. lapkričio 23 d. jai įteiktas medicinos gydytojo diplomas.
1951 m. ištekėjo už Silvestro Kijausko (1909–1995), susilaukė dviejų vaikų.
Danutė Kijauskienė, 53-ejus metus dirbusi akių gydytoja, į pensiją išėjo būdama 80-ies metų.
Amžinojo poilsio išėjo 2018 m. balandžio 11 d. Palaidota Petrašiūnų kapinėse.
