Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Mokytoja Valerija Majauskaitė-Kazlauskienė
Valerija Majauskaitė gimė 1910 m. Kaune. Mokėsi įvairiose Kauno gimnazijose, 1931 m. įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto ekonomikos skyrių ir ten mokėsi šešis semestrus.
Ilgą laiką su tėvais gyveno Karo ligoninės kiemo namelyje, o 1932 m. su savo vyru, gydytoju Broniumi Kazlausku, apsigyveno tėvo J. Majausko pastatytame name Petrašiūnuose (dab. R. Kalantos g. 3).
1934–1936 m. (iki gimstant dukrai) Valerija dirbo Kūno kultūros rūmuose mašininke, vėliau augino dukrelę Valeriją, neįgalų sūnų Juozą Algimantą. Karas ir sovietinė okupacija nutraukė gražų šeimos gyvenimą. Po laimingos santuokos dešimtmečio sekė ilgas nežinomybės, kančios laikotarpis, kai Valerijai teko pasirūpinti ne tik vaikais, bet ir senais tėvais, o savo mažytę algą paskirstyti taip, kad galėtų išgyventi. 1946 m. vyras buvo areštuotas, apkaltintas tėvynės išdavimu ir ištremtas į Sibirą.
1946 m. V. Majauskaitė-Kazlauskienė pradėjo dirbti rusų kalbos mokytoja Petrašiūnų gimnazijoje (vėliau Petrašiūnų 15 vidurinėje mokykloje). Ji visuomet būdavo pasitempusi, elegantiška, gerai išmanė dėstomą dalyką. Reikli, bet teisinga, mokinių labai gerbiama. Visą laiką dirbo tik šioje mokykloje.
Laisvalaikiu mėgo tvarkyti asmeninį archyvą: senus dokumentus, nuotraukas, atvirukus, kruopščiai užrašinėjo ūkines išlaidas, vedė pajamų knygą. Anot dukters, ji nuolat skaičiuodavo ir juokaudavo, kad išlaidos didesnės už pajamas. Prie namo Petrašiūnuose turėjo 24 arus žemės, kur užsiaugindavo daržovių, paršiukų.
Kaip ir tėvelis, labai vertino senus dokumentus, atvirukus, nuotraukas. Visus juos kruopščiai aprašė ir sutvarkė.
Mirė 1990 m., palaidota Petrašiūnų kapinėse kartu su vyru.
