Žaliakalnio funikulierius
Keltuvas į Žaliakalnį įrengtas 1931 m. pačiame miesto centre, A. Mickevičiaus gatvės gale, vokiškų keltuvų pavyzdžiu, naudojant užsienyje pirktus bėgius ir įrengimus. Jo žemutinė stotelė pastatyta prie V. Putvinskio gatvės, o viršutinė – Aušros ir Žemaičių gatvių sankryžoje. Viršutinė stotelė įrengta su rūsiu. Jame sumontuoti keltuvo mechanizmai, saugomi įvairūs reikmenys. Numatytos patikimos keltuvo apsaugos sistemos: vagonai turi specialius automatinius stabdžius, kurie, trūkus lynui, neleidžia vagonams riedėti žemyn. Keltuvo kelias yra viena pora bėgių, išsišakojusių į dvi poras pusiaukelėje – kylančiam į viršų vagonui ir besileidžiančiam žemyn prasilenkti. Valdymo pultas įrengtas viršutinėje stotelėje. Čia veikia lynų ratai, kuriuos, paspaudus specialią rankeną, tai vienon, tai kiton pusėn suka elektros variklis. Pasiekę trasos galą, vagonai sustoja automatiškai. Keltuvo paleidimą ir darbą kontroliuoja stotelėje budintis mašinistas. Vagonai turi specialius automatinius stabdžius, kurie, trūkus lynui, tuojau apkabina bėgius ir neleidžia vagonams riedėti žemyn. Lynai keltuvo trasoje nutiesti tarp bėgių; juos prilaiko specialūs ritinėliai su rutuliniais guoliais. Keltuvo vagonėliai mediniai, apkalti skarda, juda 2 m/s greičiu. Kelionė trunka 1 min 35 s. Bėgiai – plieniniai, 1200 mm pločio, pirkti Vokietijoje, o vagonai bėgiais rieda 142 m. Bėgių nuolydis yra 26 laipsnių, keliamoji galia – 1875 kg.
Žaliakalnio keltuvas įrengtas Kauno miesto savivaldybės rūpesčiu. Statyba atsiėjo daugiau kaip 269 000 litų. Projektavo ir įrengė Vokietijos įmonė iš Dresdeno „Curt Rudolph“. Tarpukaryje per parą jis dirbo 16 valandų. Keltuvą aptarnaudavo 9 darbuotojai: mašinistas, 4 kasininkės, 4 konduktorės – vagonų palydovės, atlikdavusios ir bilietų kontrolierių pareigas. Per darbo dieną keltuvas atlikdavo apie 210 reisų ir perveždavo vidutiniškai 3280 keleivių. Į vagoną tilpdavo 35 žmonės. Už naudojimąsi keltuvu buvo nustatytas nemažas mokestis: už kėlimąsi į Žaliakalnį – 10 centų, už nusileidimą į miesto centrą – 5 centai. Dauguma Žaliakalnio gyventojų ar ten dirbančių žmonių nuo kalno leisdavosi laiptais pėsčiomis, o nemažai jų ir kopdavo į kalną. Pavyzdžiui, 1937 m. besileidžiančių keltuvu žemyn žmonių skaičius nesudarė nė trečdalio visų juo pasinaudojusių keleivių. Stengiantis didinti keleivių skaičių, buvo net siūloma panaikinti šalia esančius Aušros laiptus.
Plečiantis Žaliakalnio teritorijai, didėjo gyventojų skaičius, kūrėsi gydymo įstaigos, pramonės įmonės, todėl gyventojai daugiau naudojosi keltuvu. 1939 m. juo pasinaudojo daugiau kaip 2 milijonai žmonių. Per Antrąjį pasaulinį karą funikulierius nenukentėjo.
Sovietmečiu Žaliakalnio keltuvas, jį suremontavus, veikė ir toliau, išskyrus rekonstrukcijos laikotarpį. Kėlimasis ir leidimasis keltuvu kainavo 1 kapeiką. 1970 m. pervežta daugiausia keleivių – daugiau kaip 5 milijonai, kai veikė ant kalno buvusi radijo gamykla. Tuomet prie keltuvų nusidriekdavo eilės. Keltuvas dirbo dviem pamainom. Jį aptarnavo 10 darbuotojų. 1986 m. atliktas kompleksinis remontas. Viršutinėje stotelėje pastatyti keleivių peronai, prie žemutinės nugriauti seni pastatai, įrengtas skveras, pastatyta skulptoriaus Broniaus Zalenso skulptūra „Mergaitė su dūdele“.
Nuo 1992 m. Žaliakalnio keltuvas priklausė EBSW valdomai įmonei „Ciklonas“, veikė su pertraukomis. 2003 m. kovo mėnesį keltuvą aukcione nupirko bendrovė „Kauno liftai“. Šeimininkai atkūrė autentišką 1931 m. atidaryto keltuvo vaizdą. Rekonstrukcijos metu sutvarkytas keltuvo mechanizmas, bėgiai, vagonai, aikštelių apšvietimas. Apatinėje stotelėje ant sienos pakabintas didelis laikrodis, aptarnaujantys darbuotojai vilki praeito amžiaus 3-io dešimtmečio pradžios uniformas. Vagonėliuose skamba tarpukario muzika. 2004 m. Žaliakalnio keltuvo viršutinėje stotelėje atidaryta fotografijos „F Galerija“ (vadovas Mindaugas Kavaliauskas), kiekvieną mėnesį keičiama ekspozicija. Dabar vidutiniškai per dieną funikulieriumi važiuoja nuo 400 iki 600 keleivių.
1996 m. lapkričio 30 d. Žaliakalnio funikulierius paskelbtas respublikinės reikšmės kultūros vertybe, turinčia istorinę, technologinę ir architektūrinę vertę, o 2003 m. spalio 9 d. Vyriausybės nutarimu Kauno Žaliakalnio funikulierius paskelbtas kultūros paminklu. 2004 m. spalio 16 d. išleistas keltuvui skirtas pašto ženklas (dailininkė Giedrė Luzinienė).