Laikas užaugina miestą ir žmones...
„Žmogus negali gyventi be istorijos, nemąstydamas apie ją, nebandydamas jos paaiškinti ir pritaikyti savajam gyvasties tekėjimui... Žmogus iš esmės yra istorija. Pats savaime istorija. Žmogus yra sudėtas iš atsiminimų apie savo jau nugyventą laiką, iš minčių ir svajonių apie ateitį. Tai yra esmė.“ (poetas Justinas Marcinkevičius)
Yra daug būdų pateikti miesto istoriją. Vienas iš jų – fotografija. Fotografavimas – patikimiausias būdas fiksuoti miesto ir jo žmonių gyvenimą, istorinius įvykius. Užfiksuotas vaizdas kartais perteikia daugiau informacijos ir labiau sudomina nei tekstas. Žvelgdami į nuotrauką turbūt pirmiausia ieškome savęs, – neradę, ieškome draugų, artimųjų, pažįstamų.
Mes norime pasidalyti jaudinančiais Kauno vietų, kurios per 100 metų neatpažįstamai pasikeitė, vaizdais... Nuotraukose į mus, o kartais į miestą, žvelgia vyrai, moterys, vaikai iš praėjusio laiko...
Visi jie turėjo savo gyvenimo kelionės tikslą, kuris nėra matomas nuotraukoje. Mes galime tik spėlioti, kas jie buvo, kuo domėjosi, kokiomis nuotaikomis gyveno...