Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Kauno miesto dvarai ir dvareliai
Virtualios parodos „Kauno miesto dvarai ir dvareliai“ tikslas – supažindinti vartotojus su išlikusiais Kauno dvarais ir dvareliais, liudijančiais apie praėjusių amžių bajoriškąją kultūrą ir gyvenimo būdą bei atkreipti visuomenės dėmesį į dvarų kaip kultūros paveldo vertybių likimą ir jų išsaugojimą.
Kauno miestas per savo daugiau negu šešis šimtmečius trunkančią istoriją nuolatos plėtėsi, tokiu būdu į jo teritoriją pateko įvairūs pakaunėje buvę dvarai ir dvareliai. Dvarai kaip ūkiniai-ekonominiai vienetai tebefunkcionavo iki pat Pirmosios Lietuvos Respublikos pabaigos 1940 m. Sovietmečiu daugelis dvarų ir jų paveldas buvo brutaliai naikinamas, pastatai neretai naudoti neūkiškai ir ne pagal paskirtį, dėl ko prarasdavo savo reprezentatyvumą, sunykdavo.
Nūdienos tyrinėtojai Kauno miesto teritorijoje priskaičiuoja net iki trijų dešimčių buvusių dvarų ir palivarkų sodybų. Daugelio Kaune ir Pakaunėje buvusių dvarų jau nebeišvysime. Antai 1996 m. archeologai E. Ivanauskas ir A. Strazdas kasinėjimų Pažaislyje metu atrado dvi buvusias dvarvietes, kurių buvimo pėdsakus laikas jau buvo spėjęs paslėpti (aptikti tik pastatų pamatai su rūsiais). Apie Kartofliškių palivarką, A. Mickevičiaus g. stovėjusį medinį namelį, kuriame neva gyveno Adomas Mickevičius, žino tik nedaugelis kauniečių. Marvos dvaro rūmus per dešimtmetį kaip termitai sugriaužė statybinių medžiagų vagys. 2006 m. brutaliai nugriovus kelis šimtmečius skaičiavusį seną medinuką (Jonavos g. 30) baigėsi vadinamojo Aleksejevų dvarelio istorija. 2011 m. iš miesto panoramos dingo (buvo nugriautas) beviltiškai apleistas vadinamasis Petravičių dvarelis, stovėjęs Baritonų g. 6. Daugelis mūsų dienas pasiekusių Kauno dvarų ir dvarelių gerokai nukentėjo nuo laiko ir žmonių poveikio (pvz., arkivyskupo J. Skvirecko išpuoselėtą Linkuvos dvarą nustekeno jame sovietmečiu veikęs mokomasis ūkis). Kai kuriems dvarams labiau pasisekė ir jie daugmaž išsaugojo savo autentišką struktūrą (Aukštosios Fredos dvaras), o nedaugeliui pasisekė sulaukti tikro „renesanso“ ir jie buvo vykusiai pritaikyti nūdienos gyvenimo poreikiams (pvz., vadinamasis Miesto dvarelis L. Zamenhofo g. 7/9).
Pristatomi Aukštosios Fredos, Aukštosios Panemunės, Frykų (Idalinos), Legeckių, Linkuvos, Marvos, Miesto, Romainių, Sargėnų, Tirkiliškių ir Vytėnų dvarai ir dvareliai.
Virtualią parodą parengė Mindaugas Balkus, Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas, 2012 m.
