Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
Virtualioje parodoje „Kauno ąžuolynas – šimtametis gamtos paminklas“ kviečiame pažvelgti į vieną iš Kauno savasties ženklų – Kauno ąžuolyną, kuris yra didžiausias Europos mieste esantis ąžuolynas. Kadaise jis jungėsi su Varluvos, Karmėlavos, Rumšiškių bei Kaišiadorių miškais. XIX a. pabaigoje prasidėjus Kauno tvirtovės statyboms, Žaliakalnio ir Aukštųjų Šančių ąžuolynai buvo atskirti tvirtovės plento (dab. Tunelio ir K. Baršausko g.) bei VI forto. 1910 m. Žaliakalnio ąžuolyno pietrytinėje dalyje įrengta Kauno tvirtovės kibirkštinė radiotelegrafo stotis. XX a. 3 deš. prasidėjo intensyvus Žaliakalnio ąžuolyno urbanizavimas, ėmė kurtis sodybinių namų kvartalai Vydūno, Perkūno al. ir kt. 1924 m. pastatytas Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos stadionas. 1938 m. dalis Girstupio slėnio atiduota kuriamam Zoologijos sodui.
Kauno ąžuolynas yra nepaprasto grožio gamtos kampelis, teikiantis kauniečiams ir miesto svečiams poilsį ir atgaivą nuo miesto šurmulio. Šiuo metu išlikęs 78 ha pagrindinis Ąžuolyno parkas Žaliakalnyje ir dar apie 40 ha ąžuolynas Aukštuosiuose Šančiuose. 1986 m. Kauno ąžuolynas buvo paskelbtas respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Dėl itin retų vabzdžių populiacijos (Ąžuolyne aptiktas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita) Ąžuolynas priskirtas Europos gamtai svarbių teritorijų tinklui „Natura 2000“. 2006 m. Kauno ąžuolyno parkas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Kauno Ąžuolynui priskirtini:
Parodos kalnas (Mažasis ąžuolynas)
Lietuvos zoologijos sodo teritorija
S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro teritorija
Lietuvos radijo ir televizijos centro Kauno filialo teritorija
Virtualią parodą parengė Mindaugas Balkus, Ąžuolyno bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro Kaunistikos grupės vyresn. bibliografas, 2015 m.
