Galerija

Adomo Mickevičiaus slėnis
Pietrytinis ąžuolyno pakraštys išraižytas gilių, medžiais ir krūmais apaugusių daubų bei griovių, kurios leidžiasi į Girstupio slėnį. Šiame slėnyje 1819–1823 m. labai mėgo lankytis poetas Adomas Mickevičius. Ant slėnio šlaite stūksančio akmens poetas mėgdavo pasėdėti ir pasvajoti. 1823 m. pavasarį A. Mickevičiui ruošiantis palikti Kauną, Girstupio slėnyje susirinkę poeto draugai surengė išleistuves, kurių metu Karolina Kovalska pasiūlė slėnį bei jame esantį akmenį pavadinti Adomo Mickevičiaus vardu. Ant akmens buvo iškalti poeto inicialai „AM“ ir data „1823“. 1859 m. pro Kauną pradėjus tiesti geležinkelį, caro valdžia pareikalavo surinkti akmenis iš apylinkių ir nugabenti juos į statybas. Poeto gerbėjai slėpdami A. Mickevičiaus akmenį jį užkasė Girstupio upelio šlaite. Tik 1918 m. Girstupio vanduo per didelį potvynį išplovė A. Mickevičiaus akmenį, o miško sargas Joachimas Čalkevičius jį pastebėjo ir apie tai pranešė Kauno miesto muziejaus direktoriui Tadui Daugirdui. Vėliau akmuo buvo pastatytas į vietą, kurioje yra iki šiol. 1955 m., minint A. Mickevičiaus 100-ąsias mirties metines, greta akmens buvo padėta juodo granito lenta su poeto parašo faksimile ir ketureiliu.