Galerija

2015 m. gruodžio 17 d. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Meno leidinių skaitykloje (Radastų 2, Kaunas , 406 kamb.) įvyko parodos „Susitikimas su Jurgiu Savickiu“ pristatymas.Lietuvos rašytojo, diplomato, Valstybės teatro direktoriaus Jurgio Savickio asmenybę atskleidė Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentų paroda, skirta jo 125-osioms gimimo metinėms, leidiniai iš Kauno apskrities viešosios bibliotekos fondų, fotografijos ir laiškai iš Perkūno Liutkaus (Jurgio Savickio krikštasūnio) asmeninio archyvo ir jo įgarsintas dokumentinis filmas apie Jurgį Savickį.Dalyvavo: režisierius Gytis Padegimas, aktorė Inesa Paliulytė, Maironio lietuvių literatūros muziejaus Senosios literatūros skyriaus muziejininkė, rašytoja Nijolė Raižytė, Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyriaus prezidentė Birutė Strakšienė. Parodos kuratorė ir renginio vedėja – teatrologė Elvyra Markevičiūtė. Parodos trukmė : 2015.12.05-2016.01.15. Jurgis Savickis (1890–1952 m.) buvo neeilinė asmenybė – aristokratiškos ir kosmopolitiškos prigimties, išsilavinęs ir kūrybingas žmogus. Ilgą laiką dirbdamas diplomatinį darbą domėjosi šalių, kuriose lankėsi, kultūra, daile, teatru. Taip pat rūpinosi gimtosios Lietuvos kultūrinio paveldo sklaida, rengė lietuvių meno parodas, išleido knygų apie Lietuvą. Būsimasis rašytojas, diplomatas gimė Pagausančio dvare netoli Ariogalos (Raseinių r.), mokėsi Maskvoje berniukų gimnazijoje, Peterburge lankė žemės ūkio kursus, vėliau įstojo į Krokuvos dailės akademiją. Pirmojo pasaulinio karo metais dirbo Lietuvių komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti įgaliotiniu Peterburge, 1916 m. – Raudonajame Kryžiuje Kopenhagoje. 1919 m. paskirtas pirmuoju Lietuvos atstovu Danijoje, 1921–1923 m. reprezentavo Lietuvą Švedijoje, Norvegijoje, Olandijoje, kėlė Lietuvos pripažinimo de jure klausimą. Nuo 1924 m. atstovavo Lietuvai Suomijoje. 1927–1929 m. Užsienio reikalų ministerijoje užėmė Teisių-administracijos direktoriaus pareigas, nuo 1928 m. vadovavo Valstybės teatrui. 1930–1937 m. ėjo Lietuvos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro Švedijoje pareigas. 1938 m. buvo Lietuvos atstovas Latvijoje. Paskutiniais diplomatinės tarnybos metais 1939–1940 m. atstovavo Lietuvai Tautų Sąjungoje Ženevoje. Likusį gyvenimo laiką praleido Rokbriuke, Pietų Prancūzijoje esančioje viloje „Ariogala“. Jurgis Savickis vertinamas ir kaip prozininkas, vienas ryškiausių lietuvių literatūros modernistinės krypties rašytojų. Vertingas Jurgio Savickio rašytinis palikimas: novelių rinkiniai – „Šventadienio sonetai“ (1922 m.), „Ties aukštu sostu“ (1928 m.), „Raudoni batukai“ (1951 m.), romanas „Šventoji Lietuva“ (1952 m.). Po rašytojo mirties paskelbtas jo karo metų dienoraštis „Žemė dega“ (1956 m.). Parodoje pristatomi Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi Jurgio Savickio diplomatinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos dokumentai ir nuotraukos. Eksponuojami diplomatinių paskyrimų dokumentai, pranešimai aktualiais politikos klausimais, susirašinėjimo kūrybinės ir visuomeninės veiklos klausimais dokumentai. Dauguma parodos dokumentų saugomi archyvo Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos diplomatijos šefo Stasio Lozoraičio fonduose. Nors Jurgio Savickio vadovavimas Valstybės teatrui buvo labai trumpas (1928–1930), jis iki šiol siejamas su vienu reikšmingiausių teatro veiklos etapų. Jo pakviestas iš Maskvos į Kauną atvyko dirbti garsus režisierius Andrius Oleka-Žilinskas, kurio atėjimas siejamas su tuometinio provincialaus teatro virsmu į europinio lygmens, taip pat genialaus rusų aktoriaus ir režisieriaus, unikalaus kūrybinio metodo kūrėjo Michailo Čechovo atvykimu. Simboliška, kad parodos pristatymo diena – gruodžio 17 - sutampa su legendinio Andriaus Olekos-Žilinsko režisuoto spektaklio - Vinco Krėvės „Šarūno“ premjera 1929 metais ir papildo pirmojo profesionalaus Lietuvos dramos teatro - dabartinio Nacionalinio Kauno dramos teatro - 95-mečio šventę š. m. gruodžio 19 d.

Mes naudojame slapukus, kurie užtikrina, kad Jums bus patogu naudotis tinklalapiu. Jei toliau naršysite mūsų tinklalapyje, tai tolygu Jūsų sutikimui su slapukų naudojimu. Sutinku
2024 © Kauno apskrities viešoji biblioteka