Drabužiai, dėvėti antikinėje Graikijoje, buvo sudaryti iš paprastų elementų ir klostėti, kad būtų įmantresni. Kadangi vienas pagrindinių moterų užsiėmimų to meto visuomenėje buvo audimas, drabužiai dažniausiai buvo gaminami namuose. Moterys savo šeimos nariams ausdavo drabužius iš vilnos ar lino. Kaip rodo tyrimai, audiniai dažnai buvo dažomi ir dekoruojami įmantriais ornamentais.
Pagrindinė graikų vyrų ir moterų apranga buvo chitonas – tunika iš dviejų stačiakampių gabalų, sujungtų per pečius ir šonuose. Jis buvo gaminamas iš lininio arba vilnonio audinio. Vyriškas chitonas buvo be rankovių ir siekė kelius. Moteriškas chitonas – ilgas, klostytas, sujuosiamas per liemenį, vėliau – ir po krūtine.
Moterys vilkėdavo ir peplą. Tai viršutinis senovės Graikijos moterų drabužis. Peplą sudarė ilga vilnonės ar lininės, vėliau medvilninės arba šilkinės medžiagos atraiža, nesusiūta, tik susegta per pečius. Per ankstyvuosius laikmečius buvo susegama diržu per liemenį po sulenkimu. Helenistiniu laikotarpiu sulenkimas būdavo užsegamas po krūtine.
Ant chitono buvo apsisiaučiama himatijumi – stačiakampiu apsiaustu, kuriuo siaustasi permetant vieną galą per kairįjį petį, kitą jo dalį priekyje nuleidžiant žemyn. Vyrai ir moterys, išeidami į viešumą, privalėjo juo apsisiausti, kadangi vienu chitonu buvo galima vilkėti tik namuose ir tik savo namiškių akivaizdoje.
Vyrai taip pat naudojo ir kitą viršutinio drabužio variantą – chlamidę. Tai trumpas pelerinos pavidalo apsiaustas. Jis buvo sudarytas iš stačiakampio ar ovalaus vilnonio audinio, susegamo ant dešiniojo peties arba krūtinės. Jį dažniausiai dėvėjo kariai, keliautojai ir raiteliai.
Tiek moterys, tiek vyrai dažniausiai avėjo sandalus ar įsispiriamas basutes, o namuose paprastai vaikščiodavo basi.