Gegužės 11 d. Kauno apskrities viešosios bibliotekos Meno leidinių skaitykloje buvo pristatyta tapytojo Virginijaus Kašinsko paroda „Protėvių akmenys“. Virginijus Kašinskas gimė Žemaitijoje, Vilniaus Dailės institute (dabar Dailės akademija) įgijo dailininko-tapytojo specialybę. Yra surengęs 69 personalines tapybos ir piešinių parodas Lietuvoje ir užsienyje. Lietuvių etninės kultūros draugijos narys. Parodoje eksponuoti paveikslai sukurti 2008-2009 m. Lopaičių etnomitologiniame komplekse (Rietavo savivaldybė, Tverų seniūnija) tapybos plenerų metu. Juose pavaizduotus Mitologinius akmenis galima pristatyti kaip Stabakūlius, kurie yra senovės lietuvių garbinimo ir kulto objektai ir siekia iki 1-1,5 m aukščio. Stabakūlio varde išliko senieji pavadinimai „stabas“ ir „kūlis“, kai kurie ir dabar taip vadinami. Akmenys su įvairiais neįprastais ženklais (žmogaus ar gyvūno pėdomis bei bruožais, iškaltais simboliais, keistų formų ir dydžių dubenimis) Lietuvoje laikomi archeologiniais paminklais. Pasakojimuose, legendose, sakmėse ir padavimuose apie tokius akmenis pabrėžiama, kad jie yra arba suakmenėję žmonės, arba akmenys, turintys įvairių antgamtinių galių, kokiu nors būdu susiję su mitinėmis būtybėmis. Dailininkas mano, kad kiekvienam lietuviui būtina stengtis suvokti savo tautą, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, kalbą, etnines tradicijas ir papročius, juos puoselėti bei perduoti ateinančioms kartoms. Nors visa tai mes išgyvename betarpiškai, sąmoningas gilinimasis išsamiau atveria nuostabius lietuvių tautos per amžius sukauptus dvasinius klodus, išsaugotus mituose, legendose, pasakose, dainose, šokiuose, muzikoje ar dailėje. Virginijaus Kašinsko tapybos paroda „Protėvių akmenys“ ir įtaigus jo pasakojimas apie kūrybos procesą bei išpažįstamas vertybes neabejotinai padėjo tai padaryti.